Pakankamai reta pavardė Lietuvoje. Su ja susidūriau ieškodamas savo šaknų. XVI a. Vėliuonoje gyveno bajoras Švilpa. Kur jis vėliau gyveno – nesuradau. Prie Kupiškio XVII a. gyveno Švilpos, bet XVII a. pabaigoje ten Švilpų pavardė dingo. Utenos rajone yra keli kaimai, kur Švilpos gyveno ir gyvena gausiai. Ryšio su Ignalinos rajono Švilpomis neradau. Mūsų Švilpų šaknys siejamos su Kaneišių kaimu. Giminė gausi, gyveno Bajoruose, Kukoriškėje, Buiviliškėje, Antakmenėje, Lobiniuose. Giminiavosi su daugeliu giminių, bet pagal vestuvių skaičių išskirčiau Ribokus, Ozarinskus, Meškėnus ir Bendorius. XVIII ir XIX amžiuose Kaneišių, Antakmenės, Lobinių, Bajorų kaimai buvo vieni iš didesnių kaimų Daugėliškio parapijoje. Jie priklausė Dūdų dvarui, gal tai ir apsprendė santuokas su minėtų giminių atstovais. Gaila, bet dabar vaizdas visi kitas. Praktiškai šiuose kaimuose Švilpų nebeliko, tik kai kas per moterišką liniją. Liūdniausiai atrodo Antakmenės kaimas ir šalia didžiuliai plotai, kur auga daug Sosnovskio barščių. Gal juos ten dar sovietmečiu augino silosui, nes tų fermų likučių, kaip ir kitur, čia apstu. Švilpų skirtingų asmenų savo archyve turiu kelis tūkstančius. Kaip visada, iškyla problema, kaip geriausia parodyti šią giminę.

Kaneišiai. 1706 m. čia gyveno 6 broliai Švilpos: Petras, Mykolas, Jokūbas, Jonas, Juozas ir dar vienas. Jokūbas ir Jonas buvo audėjai, 1720 m. gyveno atskiruose namuose, likusieji – trečiame name. Manau, kad audėjai buvo aukštesnio lygio amatininkai ir jų gyvenimo sąlygos buvo geresnės. Kaneišiai yra Ignalinos rajono Švilpų lopšys. Štai 1923 m. Kazliškių kaime gyveno viena Švilpų šeima, Antakmenės kaime – trys, Kaneišių kaime – trys  ir Bajorų kaime – penkios Švilpų šeimos. Jei žiūrėti į jų turtinę padėtį, tai pagal žemės kiekį ir turtą Antakmenės Antanas Švilpa buvo daug turtingesnis už giminaičius.

Jokūbo šaka (1690 m., audėjas). Su žmona Elžbieta Butkūnaite turėjo penkis vaikus: Jurgį (1711 m.), Juozą (1712 m.), Kazimierą (1714 m.), Tamošių (1715 m.) ir Juozą (1724 m.). Tai mano proprosenelių šaka.

Jurgis 1732 m. vedė Oną Macijauskaitę iš Ožionių ir turėjo du sūnus ir dukrą. Sūnus Juozas vedė Agotą Vaičytę iš Žvirbliškės, buvo gausios Švilpų atšakos pradininkas. Štai jo sūnus Mykolas (1782 m.) vedė Marianą Ribokaitę iš Navikų, gyveno Sabališkėje, vėliau persikėlė į Buiviliškę. Mykolo sūnus Simonas (1792 m.) su žmona Mariana Vilimaite-Dudėniene paliko gausią šeimą. Tą patį galima pasakyti apie kitą sūnų Kristupą (1800 m.), kuris buvo vedęs Ievą Čepulytę iš Šukeliškės. Jo palikuonys susigiminiavo su Krušinskų, Ribokų, Kėkštų, Vaickų, Bendorių, Čeponių, Šukių, Matkevičių, Kugaudų, Karaliūnų, Gaidelių, Butkūnų, Dasių, Butrimų, Vitkauskų giminėmis. Dar kitas sūnus Tamošius (1804 m.) vedė Kateriną Rusteikaitę iš Antakmenės, persikėlė į Kukoriškę, buvo smuklininkas. Paskutinis sūnus Steponas Švilpa (1807 m.) vedė Ievą Švilpaitę.

Kazimiero šaka. Kazimieras (1714 m.) buvo vedęs Marianą Mačiulytę ir Eleną Butkūnaitę. Susilaukė 8 vaikų. Pirmas vaikas Andrejus (1732 m.) gimė Kalviasalyje, penktas – Antakmenėje, likusieji – Kaneišiuose.

Daugiausia palikuonių (11) paliko Andrejus Švilpa (1732 m.) su Katerina Gudonyte. Visi vaikai gimė Kaneišiuose. Kazimiero šaka irgi labai gausi. Petras (1741 m.), Kazimiero sūnus, vedė Magdaleną Zarinskaitę (6 vaikai), po to Kateriną Zarinskaitę (7 vaikai). Vienuoliktas vaikas buvo Tamošius Švilpa (1784 m.), kuris vedė Kristiną Martinkėnaitę ir po pabėgimo iš rekrūtų tapo Rutkausku, atsirado Zuikų kaime (žr. Rutkauskai). Įdomu, kad jau būdamas Rutkauskas, vieno Švilpos vestuvėse buvo liudininkas. Kazimiero šakos atstovai giminiavosi su Bartaševičiais, Šakiais, Šukiais, Račinskais, Ribokais, Bindoriais, Gaideliais, Čeponiais, Malinauskais, Meškėnais,  Atroškom, Gudoniais, Grušniais, Butkūnais, Sipavičiais, Sinkevičiais, Čičeliais, Čirikais, Bernotavičiais, Butrimais, Grušniais, Zarinskais, Raginiais, Kalinauskais ir kt. Vien apie Kazimiero šaką galima parašyti storą knygą.

Jono šaka. Jonas Švilpa (1740–1808) su Katerina Vaickute – pirmieji Švilpos, apsigyvenę Antakmenėje ir Diediškėje. Turėjo 7 vaikus, jų palikuoniai šią šaką sustiprino. Štai Motiejus Švilpa (1775 m.) su Ona Martinkėnaite iš Antakmenės turėjo 5 vaikus, Cecilija Švilpaitė (1841 m.)  ištekėjo už Stasio Švilpos (1839 m.) iš Kukoriškės, Rozalija Švilpaitė (1844 m.) ištekėjo už Vinco Švilpos (1839 m.) iš Antakmenės.

Mykolo šaka. Mykolas (1727 m.) su Katerina Butkevičiūte – pirmieji Kukoriškės k. Švilpos. 1909 m. Kukoriškėje buvo tik viena Švilpų šeima. Jie turėjo 11 vaikų, gausiausia buvo anūko Mykolo Švilpos (1813 m.) ir Agotos Atroškaitės atšaka. Jis turėjo 9 brolius ir seseris, sūnaus, atsargos kareivio Jono (1848–1920) – 11 anūkų.  

Be Kaneišių, Bajorų, Kukoriškės, Buiviliškės Švilpos gyveno ir kitur. Štai Gabrys Švilpa 1825 m. vedė Magdaleną Ribokaitę iš Lobinių, jų dukra 1858 m., gimusi Lobiniuose, ištekėjo už Jurgio Riboko iš Antakmenės ir ten gyveno. Adomo Švilpos ir Onos Pečiulytės dukra Grasilda gimė 1835 m. Navikuose, o Adomo Švilpos ir Ievos Raginytės dukra Mariana tais pačiais metais – Petrave. Paprasčiau nurodyti, kad jie gyveno ir Salako, Palūšės parapijose, Kazitiškyje, Akremiuose, Sabališkėje, Paringyje, Antalksnėje, Ažušilėje, Makniūnalaukėje, Diediškėje, Rimšėnuose, Kalviškėje, Klementiškėje, Ignalinos palivarke, Ignalinoje, Vidiškėse, Strigailiškyje, Grybėnuose. 

Paminėsiu Jono Švilpos (1862 m.) iš Kaneišių ir Juzefos Vaickutės sūnų Juozą (1892 m.), kurį bolševikai per stalinines represijas 1937-11-01 sušaudė Leningrade, kaip užsienio šnipą.

Žinomas Antanas Švilpa, Jono, kuris mirė JAV, Čikagoje, 1914-05-10, būdamas 25-erių metų.

Galima dar paminėti gausią Švilpų giminės moterišką pusę. Sąrašas skirtingų vyrų, už kurių ištekėjo Švilpaitės,pavardžių, viršytų kelis šimtus.

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų ir pavardžių rašymus. Kartais pavadinimai  pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Gali būti neatitikimų datose. Kiti straipsniai bus apie  Zabulevičių, Žebrauskų, Vaickų ir Vielių  gimines.