Gyvenime būna situacijų, į kurias neįmanoma žiūrėti be humoro – priešingu atveju vienintelis tavo gyvenimo palydovas gali tebūti nuo nepakeliamos įtampos apnikę ligos. Kai diena iš dienos matai aplink kerojantį absurdą, visišką apatiją ir neįmanomas paaiškinti anomalijas, už kurių keistai šypsosi žmogaus kūnuose merdėjantys, alkoholyje permirkę „minedai“, jau seniai virtę imbecilais, apima beviltiškumo jausmas. Tada, kaip skęstantis šiaudo, grebiesi humoro. Viena iš dėmesio vertų anomalijų – N. Daugėliškio seniūnijoje.

Praėjusį trečiadienį čia, seniūnijoje, vyko seniūnaičių rinkimai. 12 val. rinkimų organizatorius seniūnas Juozas Paukštė ir seniūnijos socialinė darbuotoja Elvyra Palubinskienė atvyko į kaimo seklyčią, kur jau be kelių vietos gyventojų būriavosi miestelio „elitas“, kurio žiema ir vasara, diena ir naktis vienodai gražios ir svaigios, neturinčios nei pradžios, nei pabaigos, permerktos alumi bei vynu, o nuo nepakeliamos realybės „išrinktuosius“ skiriančios tirštu cigarečių dūmu.

Visi susėdo salėje. Susirinkimo organizatoriai net nepasivargino bent jau tuos, kurie sunkiausiai erdvėje orientavosi, paprašyti išeiti. Juk tai nepagarba žmonėms. Jei atvykusieji (neblaivūs) nesuvokia, kas yra pagarba savo bendruomenės nariams, savo seniūnui, socialinei darbuotojai, tai bent seniūnas, kaip vietos valdžios atstovas, rodantis pavyzdį visur ir visada, galėjo autoritetingai sudrausminti susirinkimo dalyvius. Vis tik viešoje vietoje oficialus suėjimas.

Kandidatas į seniūnaičius Sigitas Zokas buvo išrinktas balsų dauguma (11 balsavo už., 1 susilaikė). Klausantis bandžiusių kalbėti Daugėliškio bendruomenės narių darėsi vis baisiau. Vieni rėkė, kiti tokiu pat stiliumi antrino. Eidamas pro šalį galėjai pamanyti, kad miestelio „elitui“ anksčiau išmokėtos pašalpos ir „barai“, įrengti už parduotuvės ar senosios vaistinės, perkelti į kultūros centro patalpas. Lygiai taip šaukdami, seniūnas ir socialinė darbuotoja bandė raminti įsiaudrinusius rinkėjus. Bandžiusios kur nors įsiterpti kultūros darbuotojos nelabai kas ir klausė. Juk žmogus, besirūpinantis krašto kultūra ir įvaizdžiu – ne autoritetas! Vietos gyventoja ponia Emilija labai džiaugėsi anksčiau buvusiu ir jau senokai atsistatydinusiu seniūnaičiu Algirdu Cicėnu, nes, jos teigimu, jis valė kelius (kelius valo ir valys bet kuris ūkininkas, kurio paprašysi, jei pats arba seniūnija įpils kuro, tad jokio čia stebuklo tikrai nėra – autor. past.). Pabandžius paaiškinti seniūnaičio funkcijas ir priminus, kad seniūnaičiai sprendžia kur ir kaip turi būti panaudojamos bendruomenės skirtos lėšos bei dalyvauja kandidatų į seniūnus svarstymų komisijose, pastaroji tuoj pat puolė šaukti, kad geresnio už dabartinį seniūną ir būti nebegali ir jokių seniūnaičių nuomonės jai nereikia… Tiesa, bet jei seniūnas toks geras, tai kodėl reikia seniūnaičio, kuris kelius valytų. Kažkas čia ne taip…

Galiausiai seniūnui buvo pasiūlyta (kas beje, jam daryti yra privalu) kas ketvirtį organizuoti susitikimus su gyventojais ir visiems susėdus aptarti svarbiausius, opiausius, liūdniausius ir džiugiausius klausimus, viešuosius darbus dirbančiųjų stebėjimą, tvarkytinų objektų sąrašą, galiausiai – numatyti savo miestelio viziją. Ir seniūnas J. Paukštė, ir socialinė darbuotoja E. Palubinskienė entuziastingai pritarė naujam bendravimo modeliui ir pažadėjo nuo šiol reguliariai organizuosiantys susirinkimus su savo bendruomene.

Plojimais pasveikinus naująjį seniūnaitį S. Zoką, bendruomenė išsiskirstė. Tiesa, kultūros darbuotojai pagrasinus, kad tuoj bus iškviesta policija.

Apibendrinat parodija virtusius seniūnaičio rinkimus, norisi kreiptis į N. Daugėliškio miestelio gyventojus. Žinau, kad tokio pobūdžio susirinkimai Jums ne naujiena, žinau, kad nuolat po miestelį sklando ir realios, ir mitais apipintos istorijos apie čia vykstančius nepaaiškinamus reiškinius ir anomalijas, tačiau niekas kitas šios situacijos nestabilizuos – tik jūs. Visada galima kur nors pabėgti. Tik vargu ar bėgimu sprendžiamos problemos. Jūs esate čia gimę, augę, kai kas jau ir žilo plauko sulaukę, čia gimę jūsų vaikai, anūkai. Nejau nejaučiate nė trupučio pagarbos ir meilės šitam kraštui, jei pritariate šmaikštiems sąmojams ir stebite, kaip ne tik gražų bet ir strategiškai patrauklioje vietoje įsikūrusį bei perspektyvų miestelį imbecilai paskui save skandina liūne?

Per paskutinius kelis mėnesius ne tik daugelis miestelio gyventojų, bet ir ignaliniečiai, kiti rajono gyventojai ir net patys vietos valdžios atstovai užduoda vieną ir tą patį klausimą, niekaip nerasdami atsakymo. Į klausimą atsakysiu Jeronimo Lauciaus žodžiais: „Karalius elgėsi taip kvailai, kad karalystės priešai tesirūpino, jog jis kuo ilgiau išsilaikytų soste“.

Autorės nuotr.