Skip to content

„Romnesa“ nosį nušluostė ir švedams, ir prancūzams

Jonas BALTAKIS

Visi esame girdėję apie Gineso rekordų knygą, kurioje registruojami pasaulio rekordai, dažnai patys keisčiausi. Savo akimis pamatyti, kaip gimsta pasaulinis rekordas – retas malonumas. Praėjusį šeštadienį šalia Druskininkų, Jaskonių kaime esančioje kaimo turizmo sodyboje „Ignė“, priklausančioje Strigailiškio „Romnesai“, toks rekordas gimė – buvo iškeptas aukščiausias ir sunkiausias pasaulyje šakotis. Nuo šiol jo rekordiniai duomenys tokie: aukštis – 3,72 m, svoris – 85,8 kg, apimtis storgalyje – 3,02 m. Šakotis iškeptas tradiciniu būdu, kūrenamų malkų liepsnų atokaitoje rankomis sukant didžiulį kūgio formos veleną, ant kurio keturios kepėjos bemaž dvi valandas pylė Strigailiškyje paruoštą ir atvežtą tešlą, o trys vyrai kūreno krosnį. Tądien ten atidarytas ir pirmasis Rytų Europoje šakočio muziejus, kuriame sukaupti visi įmanomi šio gaminio kepimo įrankiai, krosnys, viskas, kas susiję su pagrindiniais šakočio komponentais – miltais, kiaušiniais, pienu, taip pat kitose šalyse kepamų šakočių pavyzdžiai.

Švedai gavo į kailį

Kadangi ligšiolinis šakočio aukščio rekordas (3,6 m) net nuo 1985 m. priklausė švedams, jų adresu buvo mėtomas sąmojis. Renginio vedėjas Marius Vilčinskas juokavo, kad šiemet per Euroviziją švedai parodė, kad yra geriausi dainininkai, o Lietuva įrodys pasauliui, kad yra geriausi šakočių kepėjai. „Romnesos“ savininkas Romualdas Spulis buvo dar kandesnis. Jis sakė: „Švedai 1709 m. gavo prie Poltavos, šiandien gaus ir prie Druskininkų“. R. Spulio dar išvakarėse klausiau, ar bus ką „muša“, ar rekordo gimimą stebės bent vienas švedas. Stebėjo. Rekordo fiksavimo komisijoje buvo profesionalus virėjas švedas, tačiau su juo nieko neatsitiko, namo parvažiavo sveikutėlis, tik su plačia šypsena.

Pasak „Romnesos“ vadovo, mintį siekti rekordo įsiūlė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Apsilankęs „Romnesos“ restorane Strigailiškyje ir pamatęs ten stovintį aukščiausią šakotį Lietuvoje (2,3 m aukščio, 64,7 kg svorio ir 2,53 m apimties), iškeptą 2008 m., jis įtikino, kad Druskininkuose, kur kūrėsi „Romnesos“ dukterinė įmonė, reikia iškepti didžiausią pasaulyje šakotį. Ši mintis brandinta apie metus.

Rekordo skaičiai

Lietuvos rekordų agentūros „Factum“ atstovė Živilė Navaitė, be pagrindinių duomenų, užregistravo ir šiuos: rekordiniam šakočiui iškepti sunaudota: 1700 kiaušinių, 64 kg miltų, 45 kg sviesto, 48 kg cukraus, 29 kg grietinės, 3,2 kg raudonojo palmių aliejaus ir beveik ketvirtis kilogramo kvapiųjų medžiagų. Kad iškepti tokį gigantą, buvo pagaminta speciali įranga: 4 m ilgio malkomis kūrenama kepimo krosnį, daugiau nei 3,7 m ilgio nupjauto kūgio metaline forma, kurios skersmuo apačioje yra 90, o viršuje 40  cm, šis kūgis svėrė 187,5 kg. Taip pat pagaminta 4 m ilgio ir apie 1,5 m pločio skarda  tešlai. Iš viso šiai įrangai pagaminti buvo panaudota apie 800 kg metalo. Ateityje ji bus naudojama „Romnesos“ klientams pagal specialų užsakymą kepamų 1,8 m aukščio ir 50 kg svorio šakočių  kepimui. Išvakarėse ši įranga buvo surinkta iš atskirų detalių. Ją projektavo patys šakočių kepimo meistrai drauge su metalo apdirbimo meistrais iš Visagino – Laimondu Pukinsku ir Aleksandru Sputai.  

Kepėjų komanda

Keturios kepėjos buvo atrinktos iš didelės, net 30 kepėjų komandos. Kiekviena jų šakočius  kepa  ne mažiau nei 10 metų. Tai Inga Januškevičienė, Jolanta Bimbarienė, Aušra Cicėnienė ir Marytė Gudonienė. Marytė – parodomojo  šakočio kepimo specialistė, puiki pasakotoja ir „Romnesos“ veidas. Jei internete įvesite „Romnesos“ nuotraukų paiešką, pamatysite, kad Marytės atvaizdas puikuojasi bemaž kas antroje nuotraukoje. Įmonės savininkas juokauja, kad jam labai liūdna, nes Marytės nuotraukų ir vaizdo įrašų internete ir žiniasklaidoje kur kas daugiau, nei jo paties. Inga ir Jolanta ne tik puikios kepėjos, bet dabar vasaros sezono metu jos dirba virėjomis ir „Romnesos“ restorane Druskininkuose, abi taip pat šauniai pasakoja per parodomuosius šakočių kepimus. Aušra yra daugiausia šakočių per metus iškepanti kepėja – daugiau nei 20 tonų.Ji taip pat kepa ir didžiuosius 1,8 m aukščio šakočius.

Krosnį tądien prižiūrėjo vyrai: Aleksejus Lebedevas, Sigitas Cibulskas ir Valentas Juknevič.  

Milžiniško šakočio kepimas – sudėtingas ir atsakingas darbas, dėl menkiausios klaidos rekordinis pyragas gali tiesiog subyrėti. Beje, nuo to buvo apsidrausta, tokiu atveju šakotis būtų kepamas iš naujo, tešlos tam paruošta pakankamai. Keptas gaminys atsargiai ir kantriai. Užpylus vieną sluoksnį tešlos, laukta, kol dings blizgesys ir atsiras parudavimai. Tai reiškė, kad  šis sluoksnis iškepė ir galima pilti naują. Iš pradžių kepimo forma sukta lėtai, kad susidarytų tvirtas šakočio pagrindas, o   vėliau kūgis buvo sukamas greičiau, taip formavosi pagrindinis šakočio ypatumas – rageliai. Specialiai tai dienai „Romnesos“ maišymo ceche Strigailiškyje buvo paruošta net 578 kg tešlos, kuri buvo supilta į kibirus po 17 kg. Tokių kibirų iš viso pasiruošta 34 ir į Druskininkus jie atvežti automobilyje su šaldymo įranga.

Šakočio muziejus

Nesijuokite, bet, pasak R. Spulio, muziejus įrengtas (kol kas laikiname pastate) pirmiausia tam, kad būtų kur pastatyti rekordinį pasaulio šakotį. Be to, kaip minėjau pradžioje, surinkta ir gausybė daiktų, įrangos, prietaisų, naudojamų šakočiams kepti.

muziejuje galima išvysti kitų šalių šakočių analogus, didžiuosius Romnesos šakočius, ir viską, kas

susiję su šakočių kepimu. „Čia visas šakočio kelias – nuo grūdų sėjimo ir vištų auginimo iki iškepto gaminio. Tarp istorinių eksponatų, saugomų mūsų sodyboje, yra ir nuo1923 m. veikianti šakočio

kepimo  įranga“, – sakė R. Spulis. Muziejaus atidaryti atvyko Druskininkų meras R. Malinauskas. Jis su „Romnesos“ savininku ir perkirpo simbolinę juostelę. Prieš tai merui buvo įteikta graži dėžutė, o publikai reikėjo atspėti, kas joje įdėta. Ten buvo didelės žirklės, kuriomis juostelė ir buvo perkirpta. Atspėjęs vyras gavo prizą – kilogramą sveriantį šakotį.

Druskininkų meras pasveikino sodybos šeimininkus ir visus susirinkusius su pasaulio rekordo siekimu, pasidžiaugė, kad visa tai vyksta Druskininkuose ir sakė: „Tam, kad galėtume galvoti apie rekordus, svarbiausia sutikti žmones, dirbančius tam tikrose srityse“.

Epilogas

Iškeptas rekordinis šakotis elektroninėmis svarstyklėmis buvo pasvertas gramo tikslumu. Pagal Gineso rekordų registravimo taisykles, visas kepimo procesas buvo nepertraukiamai filmuojamas (Ignalinos TV operatoriaus Andriaus), įvykdyti visi kiti būtini reikalavimai, kad rekordas patektų į Gineso knygą. Pasak R. Spulio, tai dar užtruks, nes procedūra gana ilga. Šakotis rekordininkas buvo supjaustytas, visiems išdalintas ir suvalgytas. Tai taip pat viena iš Gineso būtinų sąlygų. Šakotis valgytas, užsigeriant „Romnesos“ gaminama kriaušių gira. Renginyje dalyvavo apie 300 žmonių, tačiau šakočio užteko visiems. Tuojau po to buvo iškeptas rekordinio šakočio brolis – tokio pat dydžio ir svorio, kuris pastatytas šakočio muziejuje.

Į renginį buvo sukviestas didelis būrys žurnalistų iš Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos, todėl R. Spulis mažiausiai valandą ėjo iš žurnalistų rankų į rankas, dalino visiems interviu. „UAB „Romnesa“ sumanymas – puikus kaimo turizmo verslo pavyzdys, kaip kūrybiškai populiarinti mūsų tautinį kulinarinį paveldą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabalinas. O Baltarusijos televizijos žurnalistų komanda iš netoliese esančio Gardino sutartinai tvirtino: „Mes žavimės lietuvių tauta – kaip jūs gerbiate savo tradicijas, kaip sumaniai sugebate jas parodyti visam pasauliui, o svarbiausia, kad svetingumu tikrai lenkiate slavus“.

Pasakojimą belieka baigti „Romnesos“ savininko mintimi apie šakotį: „„Nei vestuvės, nei krikštynos dabar Lietuvoje neįsivaizduojamos be tradicinio šakočio. Tai – daugiau nei desertas. Šventės metu šakotis puošia stalą, o jai baigiantis smagiausia šakotį laužyti rankomis ir dalintis su artimaisiais, ar tai ne simboliška?“.

Apie „Romnesą“

Per metus „Romnesoje“ sudaužoma apie 3 milijonus kiaušinių, per dieną daugiau nei 8200. Kartais net iki12 tūkst. kiaušinių per dieną. Per metus kepykloje užmaišoma apie 280 tonų šakočių tešlos, į kurią nepilama nė lašo vandens. Iš sumaišytos tešlos iškepama apie 170 tonų produkcijos. Tai maždaug 500  tūkst. šakočių. Paros  rekordas – 2 tonos šakočių. Daugiausia per mėnesį „Romnesa“ yra pardavusi 70 tonų šakočių (2007 m. gruodį).  

Apie šakočio istoriją  

Jau XV a. buvo žinoma apie šakočio kepimą Europoje. Jį kepdavo vienuoliai, o receptus laikė didelėje paslaptyje. Pasaulyje žinoma 60 šakočių receptų. Vadintas vokiškai – Baumkuchenu (medžiu pyragu). Į Lietuvą šakotis atkeliavo XX a. pradžioje ir buvo pradėtas kepti vienuolynuose. Vėliau pradėta juos kepti ir kitur. Panašius į šakotį kepinius kepa ir kitose šalyse: Lenkijoje, Švedijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje. Nors japonai išmoko kepti vokiško šakočio analogą, būtent jie, o ne vokiečiai, sugebėjo iškepti šakotį pasaulyje. Japonijoje jis iškeptas pernai kovo 10 d. Gifu mieste, jo ilgis – 11,51 m, svoris – 24,72 kg.  Šiam šakočiui iškepti prireikė 90 žmonių komandos.

Prancūzai 2002 m. iškepė sunkiausią šakotį (lietuviško šakočio kopiją), kurio svoris buvo 63,8 kg. Rekordas buvo užregistruotas Gineso rekordų knygoje, dabar jis sumuštas Druskininkuose.

Pernai gegužę tradiciniame Slovakijos festivalyje buvo iškeptas ilgiausias šios šalies. Jo ilgis 2,08 m.

Ilgiausias vengriškas šakočio analogas iškeptas 2011 m. ant atviros ugnies. Jo ilgis 16,8 m.

Autoriaus nuotr. 

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje