Šią savaitę pokalbiui susitikti su Ignalinos agentūros vedėju Viktoru Ksenzovu buvo dvi priežastys. Pirma, vedėjas naujose pareigose dirba tik nuo šio pirmadienio (iki šiol vadovavo Visagino agentūrai), todėl knietėjo sužinoti, ar rajone sulauksime naujų vėjų aplinkosaugoje, juk ne veltui sakoma, kad nauja šluota geriau šluoja. Antra, šiandien, birželio 5-ąją, minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Tad sėdam ir šnekam.

– Šiandien tik antroji diena, kai dirbate naujose pareigose (kalbėjomės antradienį). Nors šis darbas Jums gerai pažįstamas, tačiau dar anksti klausti, ar jau naujoje vietoje kojas apšilote?

– Aplinkosaugoje dirbu nuo 1990 m., tad jau dvidešimt penkerius metus. Darbas išties nenaujas. Šešerius metus esu dirbęs inspektoriumi ir Ignalinos agentūroje. Į Visaginą išėjau 1999-aisiais. Tad darbas gerai pažįstamas, mokytis nereikia, todėl iškart puolu į darbus.

– Visaginas labiau kompaktiška teritorija, rajono plotai kur kas didesni. Ar dėl to jaučiate apčiuopiamų skirtumų darbinėje veikloje?

– Skirtumai iškart pastebimi. Visagino savivaldybėje nebuvo ūkininkų, ten nebuvo smėlio ar žvyro karjerų, pagaliau ten viso labo tik šeši ežerai, o čia, rajone, jų daugiau nei du šimtai. Visagine yra nemažai pramonės įmonių, kurios pamainomis dirba visą parą. Tai baldų ir siuvimo fabrikai, pagaliau atominė elektrinė, kuri nors ir neveikia, bet jos uždarymo darbuose darbuojasi daugiau nei du tūkstančiai darbuotojų, ten dideli atliekų kiekiai. Taigi skirtumų yra.

 – Paminėjote ūkininkus. Dėl jų veiklos agentūra, o ir redakcija, gauna nemažai skundų: dėl įvairios taršos, netinkamo trąšų sandėliavimo, chemikalų naudojimo ir pan. Į tokius pažeidimus žiūrėsite rimtai?

– Žinoma, į bet kokią taršą, visus pažeidimus reikia žiūrėti rimtai. Bet reikia suprasti ir ūkininkus. Prieš penkiolika metų lankantis ūkiuose, mačiau, kaip ūkininkai su auliniais batais braido po mėšlą ir purvą. Per tą laiką atsirado naujos technikos, naujų technologijų, bet jų aplinka liko tokia pati. Dirbdami vos ne visą parą, aplinkai sutvarkyti tiesiog jiems pritrūksta laiko. Čia kalbu apie gyvulininkystę. Pas ūkininkus, auginančius grūdines kultūras, padėtis visai kita. Jos nereikalauja daug priežiūros, generuojami visai kiti pinigai. Pas tokius ūkininkus jau matai gražias išbetonuotas aikšteles, naujus angarus, visur švaru, tvarkinga, dirba specialistai. Tai tokie skirtumai net tarp pačių ūkininkų. Stengsimės visus aplankyti, reaguoti į visus skambučius, pranešimus, nors bus sunku. Rajone dirba tik trys inspektoriai, o ūkininkų, objektų dešimtys, šimtai ežerų. Apimtys didelės, tad prašau ir žmonių – rašykite, informuokite, skųskitės, mes reaguosime, bausime. Jau pirmą darbo dieną gavau skundą iš Dūkšto, ten nubaudėm už atliekų deginimą.

– Kaip spręsite aplinkosaugos problemas, susijusias su draugais, pažįstamais, giminaičiais? Šiuolaikiškai tariant – kaip kovosite su korupcija?

– Ignalinoje gimiau, augau ir gyvenu, tai čia visi bemaž pažįstami ar giminės. Tačiau darbas yra darbas, jį reikia dirbti atsakingai, o už pažeidimus turi visi atsakyti. Pirma, ką turi padaryti bet kuris inspektorius: jei pažeidėjas giminaitis ar draugas – tai nusišalinti nuo bylos tyrimo, neturi priimti jokių administracinių sprendimų.

– Ar tiesa, kad nuo šiol visus sprendimus dėl baudų ar žalų išieškojimo priiminėsit ne čia, vietoje, o juos priiminės Utenoje aplinkos departamento pareigūnai?

– Taip, čia yra tokia naujovė. Nuo birželio 1 d. visas baudas skirs uteniškiai, mes tik ištirsime įvykį ir parengsime visus dokumentus. Visų niuansų dar nežinau, jie paaiškės per savaitę kitą. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente įkurtas Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, kuriame dirbs keturi žmonės. Tad mūsų pareiga užfiksuoti pažeidimą, jį įforminti, o sprendimą priims Utenoje. Jau čia atkris daug galimų problemų dėl draugų ir giminaičių. Tuo siekiama mažinti korupcijos lygį, kad inspektoriaus pažįstamas neišvengtų „užsidirbtos“ teisingos baudos. Tiesa, šio darbo dar liks ir mums. Surašant pažeidėjui administracinį protokolą, jam siūloma per 10 dienų sumokėti pusę skiriamos baudos. Jei jis sumoka, byla niekur neiškeliauja, ji lieka čia, Ignalinoje. Jei nesumokės, tuomet sprendimą priims Utenoje.

– Ar dar kokių kitų naujovių jūsų veikloje bus?

– Pačiame agentūros darbe naujovių nėra, išskyrus tai, kad nuo šiol Ignalinos agentūra kontroliuos dviejų savivaldybių teritorijas – Ignalinos ir Visagino. Šiuo metu mūsų struktūriniame padalinyje skirti 5 etatai: agentūros vedėjas, 3 valstybiniai vyr. inspektoriai ir vyr. specialistas.

– Bene daugiausia pažeidėjų išaiškinama rengiamų reidų ir patikrinimų metu. Ar daug laiko jiems skirsite?

– Aplinkos departamente yra tokia nuostata, kad kiekvienoje agentūroje 2–3 poilsio dienas dirba pareigūnai. Departamente, kaip ir visoje Lietuvoje, įvestas budravimo laikas, kai inspektoriui mokamas 10 proc. priedas nuo pareiginės algos ir jis ne darbo metu yra pasiruošęs išvažiuoti į iškvietimą. Tad jei inspektoriaus kieme pamatote tarnybinį automobilį – tas pareigūnas yra budraujantis. Jis turi per 15 min. po skambučio išvykti į įvykio vietą. Būtent pagal žmonių pranešimus yra išaiškinama daugiausia pažeidimų. Antra, yra ir planiniai reidai. Savavališkai, be planavimo, mums į reidus važiuoti draudžiama. Mūsų rajone daug ežerų ir miškų, žvejų ir medžiotojų, o tikėtina, kad ir brakonierių, tad stengsimės viskam surasti laiko.

– Aplinkos ministru dirbant V. Mazuroniui, labai buvo padidintos baudos už aplinkosaugos pažeidimus. Ar dėl to sumažėjo jų skaičius? Kaip žiūrite į griežtesnę baudų politiką?

– Patikslinsiu, kad baudos nepasikeitė, išaugo atlyginimas už padarytas žalas gamtai. Įsigaliojus drastiškoms baudoms (vadinkim taip), galvojau, kad pažeidimų mažės ir mažės, tačiau yra kiek kitaip. Pažeidimų išties sumažėjo, bet jų skaičius dabar stabilizavosi ir daugiau nemažėja. Prapuolė, kaip mes vadiname, vienos dienos brakonieriai, kai atvažiuodavo koks miestietis prie ežero ir susigundydavo tinklaitį įmerkti. Dabar jau taip elgtis nerizikuojama. Didelę įtaką padarė valčių konfiskavimas. Dar galima susimokėti kokią 100 eurų baudą, bet valtis jau tūkstančius kainuoja. Dešimteriopi žalų atlyginimai, žinoma, prevenciškai veikia. Kai už lydeką tenka mokėti 144 Eur, verčia galvoti, juk už tuos pinigus parduotuvėje lašišų maišą prisipirksi.

– Yra dar viena brakonieriška problema. Netrūksta pažeidėjų, kurie gauna baudas, jos kaupiasi, bet jų nemoka ir išieškoti nėra kaip. Dar ministrui V. Mazuroniui buvau sakęs, ar tokiems „asams“, kaip, tarkim, dviems brakonieriams iš Moliakalnio prie Dysnų ežero, ne laikas numatyti ir baudžiamąją atsakomybę?

– Žinau tuos iš Moliakalnio, bet jau ir jų pažeidimai sumažėjo. Paskutinį kartą jie buvo seniai pagauti. Jie jau neturi kuo brakonieriauti, iš jų buvo paimtos šešios valtys. Paskolint – nėra iš ko, naujoms įsigyti – pinigų nėra. Tad jei tie „asai“ dar ir brakonieriauja, tai jau ne tokiais mastais. Ir žvejai sako, kad brakonierių tinklų ežeruose randama vis mažiau ir mažiau. Aš dažnai spiningauju Dysnykščio ežere. Anksčiau per metus ten ištraukdavau užkabinęs po 15–20 tinklų, tai per pastaruosius metus spiningu neužkabinau nė vieno. Tad baudos į naudą. Kas dėl baudžiamosios atsakomybės, tai manau, kad brakonierius reikia ne į cypę sodinti (juos tuomet visiems mums maitinti reikės), o verčiau juos priversti atidirbti visuomenei naudingus darbus. Dabar tam trukdo nepalankios Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostatos, nes pagal jas pažeidėjas viešuosius darbus gali dirbti tik jam sutikus. Priversti negali. Tačiau dabar yra rengiami ATPK pakeitimai, kur viešieji darbai bus privalomi.

– Šiandien – Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Ta proga noriu išgirsti Jūsų nuomonę apie mūsų žmonių elgseną gamtoje. Šiukšlių miškuose dar apstu. Ką daryti, kad keistųsi mūsų kultūra, viešint gamtoje?

– Kalbant apskritai, žmonių kultūra gerėja, sakyčiau europėja. Dar prieš 5–6 metus žvejai laužė medžius paežerėse, prie vandens statė automobilius, palikdavo kalnus šiukšlių, tai dabar aplinka tapo daug švaresnė. Apsidairykite ir suprasite, kad pagerėjo ir oro, ir vandens, ir žemės tarša sumažėjo. Tai ne tik aplinkosaugininkų nuopelnas, tai aukštesnės žmonių kultūros pasekmė, juk Europoje gyvenam. Dar dažną kaimietį sunku įtikinti naudotis atliekų konteineriais, nes gaji nuostata: kas dega – sudeginsiu, kas nedega – užkasiu. Šia prasme daugiau turime dirbti su vaikais, čia ir savo darbo daugiau matau. Išmokyt vaiką lengviau, nei pakeisti suaugusio mąstyseną. Vaikus reikia mokyti rūšiuoti atliekas, mokyti juos elgtis gamtoje. Šia prasme ir Visagine daug akcijų rengėme mokyklose. Kad tas darbas veiksmingas ir prasmingas, patyriau pats. Su vienu ketvirtoku apėjom visą ežerą, rinkdami šiukšles. Kai po darbo jį pavaišinau ledais, vaikas ledų popierėlį jau norėjo mesti ant žemės, bet pats susilaikė, sako, nemesiu, juk taip sunku tas šiukšles rinkti. Jei jis taip pasakys draugui, tėvui – tai geriau veiks, nei mūsų baudos. Reikia daugiau dėmesio skirti paaugliams – mokyti juos, aiškinti, įtraukti juos į mūsų veiklą.

– Jūsų palinkėjimai rajono visuomenei…

– Atėjau čia su savo ambicijom, noriu aplinkosaugą rajone padaryti geresnę, kad ji būtų veikli. Linkiu visiems stengtis švarinti aplinką, tvarkyti ją, nepažeidinėti įstatymų. Jei ko nežinote, visada galite kreiptis į mūsų agentūrą, jos specialistus telefonais ar el. paštu. Jeigu pamatėte pažeidimą, būtinai skambinkite 112, nes tik šiuo atveju jūsų skambutis bus užregistruotas ir nukreiptas mums, o mes tokiu atveju reaguosime bet kuriuo paros metu, bet kurią savaitės dieną. Be leidimo (jei skambinsite tiesiai inspektoriui) mes neturime teisės išvažiuoti. Būkite pilietiški, gražinkite savo kraštą, kad visiems jame būtų gera ir jauku gyventi.

– Ačiū už pokalbį, sėkmės darbuose ir sveikinimai Jūsų profesinės dienos proga! 

Autoriaus nuotr.