Redakcija gavo uteniškės J. Maciušonienės laišką, kuriame skundžiasi esą netvarkomomis Rimaldiškės kaimo kapinėmis, dėl to abejingumu kaltina Didžiasalio seniūnę Gemą Pundienę.

„Praėjusią savaitę teko lankyti giminaičių, palaidotų Rimaldiškės kapinėse, kapus. Paminklai skendi žolėse. Žmonės kaip sugebėdami tvarko artimųjų kapus: vieni žoles purškia chemikalais, kiti šienauja. Mes važiuojame iš Utenos ir vežamės dalgį, bet yra atvažiuojančių iš toliau ar visai jau nėra kam kapų lankyti. Panaši situacija ir Pijorų kapinėse. Tarkim, Utenos rajone apleistų kapinių nepamatysi, ten visur yra vandens, joms tvarkyti priskirti žmonės…“, – rašo uteniškė.

Paaiškinimo kreipėmės į seniūnę G. Pundienę. Ji sakė: „Seniūnijoje – devynerios kapinės. Kai dabar žolė taip greitai auga, mes nespėjame iškart visų sutvarkyti. Praėjusį penktadienį, Tėvo dienai, seniūnija baigė tvarkyti paskutines, Pečiurkų kapines. Kas dėl vandens, tai jo cisternos stovi prie dviejų kapinių, o šalia Rimaldiškių kapinių yra šulinys, negi taip sunku patiems iš jo vandens pasisemti? Per pavasario rudens sezoną visas kapines apšienaujame 2–3 kartus, šiukšles renkame nuolat. Problema – darbuotojai, jų nėra. Iš Darbo biržos gauname tokių „darbuotojų“, kurie kartais neįstengia išlaikyti dalgio rankose, nes juos pačius reikia laikyti, kad nepargriūtų. Turime vieną trimerį, kurį nuolat tenka remontuoti, nes vis sulaužo. Juk viskas kainuoja. Kategoriškai nesutinku, kad mūsų seniūnijoje kapinės blogai tvarkomos“.

Išties, atvykus iš didesnio miesto, kartais atrodo, kad provincija apsileidus. Tačiau ir Didžiasalyje, ir kitose seniūnijose kapinės pagal turimas lėšas tvarkomos neprastai. Kartais net sakoma, kad per daug uoliai, esą tuos pinigus reikia nukreipti kitur aplinkai tvarkyti. Antra, manau, kad seniūnija neturėtų tvarkyti kiekvieno kapo, tai artimųjų rūpestis. Ir, žinoma, norėtųsi daugiau pakantumo tarp žmonių, nekibti kiekvienu atveju vieni kitiems į atlapus.