Prabėgo pusė birželio, kuris nustebino vasariškais orais. Nuo pat ankstyvo pavasario buvome įpratę po vienos kitos gražios dienos laukti ilgesnių subjurusių orų. O šįkart kalendorinės vasaros pradžia pradžiugino tiek žemės gėrybių mylėtojus, tiek tuos, kurie atostogauja, poilsiauja. Prognozės likusiam mėnesiui jau ne tokios malonios. Pradžioje birželio sinoptikai pranašavo gerus orus nuo Joninių. Ko gero bus atvirkščiai. Kaip įprasta, dažniausia Joninės būna lietingos ir vėsokos. Toks scenarijus tikėtinas ir šiųmetėms Joninių šventėms.

Na, o vasara jau dalina pirmuosius vaisius. Noksta ankstyvosios braškės, prisirpo valgomųjų  sausmedžių uogos. O ankstyvąsias bulves valgysime apie Jonines. Jei kas nesuspėjo pasodinti bulvių, reikėtų pasistengti iki švenčių. Atvirame grunte jau pilna žalumyninių daržovių: svogūnų laiškų, salotų, ridikėlių. Pievose, ganyklose šiemet buvo geros sąlygos augti žolei, nes gegužė buvo gana lietinga. O vasaros pradžios orai leidžia paruošti geros kokybės šieno. Juolab, kad daugelio sodybų šeimininkai laiko avis. Tai kompensacija vietoj kiaulių, kurių dėl afrikinio kiaulių maro mūsų rajone dar negalima laikyti. Dabar avininkystės bumas regione – ir ūkininkams nauda, ir vilkams gera.

Daržuose palankios sąlygos buvo ne tik kultūriniams augalams viešėti, bet dar labiau bujoti piktžolėms, įsigalėti ligoms ir kenkėjams. Nenaudojant chemijos, galima pasigaminti savų preparatų iš įvairių augalų. Prieš grybines ligas padės asiūklių nuoviras, česnakų ištrauka, svogūnų nuoviras, didžiųjų pentinių ir krienų ištraukos. Prieš kenkėjus – pelynų nuoviras, dilgėlių ištrauka, bitkrėslės nuoviras, varnalėšos ištrauka, pušų spyglių koncentratas. Šiemet labai palankios sąlygos skruzdėlėms plisti. Jos kartu su amarais platina bakterines, virusines ligas. Skruzdėlės nemėgsta sugadintų citrinų kvapo, anyžių, petražolių, gvazdikėlių kvapų. Kaip paruošti preparatus, galima rasti visažiniame internete. Kurmiai sodybiniuose sklypuose irgi nepageidautini svečiai. Kasmet prekyboje pasirodo vis naujos konstrukcijos spąstų, o rezultatai bemaž nuliniai. Pinigėlių išmetimas vėjams.

Gamtoje  vis liūdniau – kasdien tyla sparnuočių balsai, giesmės. Jau beveik visi išsivedė jauniklių vadas. Strazdai, kielės jau peri antrąkart. Dar retkarčiais anksti rytais užgieda kikiliai, devynbalsės, pečialindos, sušvilpauja volungė, vis rečiau bekukuoja gegutė, nutilo lakštingalos. Įdomu, ar kas rajone mato kurapkų. Gal dažniau putpelę išgirsi putpeliuojant nei kurapką – tą laukų vištelę bepamatysi. Daug triukšmo prie didelių vandens telkinių, kur peri kirai, žuvėdros – jaunikliai,  garsiai rėkdami ir padedami tėvų, mokosi savarankiškai apsirūpinti maistu. Miestuose padebesius raižo čiurliai, dėl namų renovacijos katastrofiškai sumažėjo langinių kregždučių.  Jau paūgėję visų žvėrių jaunikliai, kiškiai turi jau antras vadas.

Visiems gerų ir linksmų Joninių.