Dvi dienas Lietuvoje viešėjo Europos parlamento narių delegacija iš Žaliųjų frakcijos, kuriai priklauso ir Bronis Ropė. Be jo atvyko dar šeši „žalieji“ europarlamentarai: Bas Einkhout (Nyderlandai), Monika Vana (Austrija), Benedek Javor (Vengrija), Davor Šklerc (Kroatija), Peter Eriksson (Švedija), delegacijai vadovavo Rebeka Harms iš Vokietijos. Kaip MI sakė B. Ropė, vizito tikslas – susipažinti su alternatyvios energetikos situacija, raida ir perspektyvomis Lietuvoje. Pirmadienį europarlamentarai Seime dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Atsinaujinančios energetikos galimybės Lietuvoje ir Europoje“ bei diskusijoje su visuomene. Antradienį Bronio Ropės biuro iniciatyva, delegacija lankėsi Ignalinoje ir atominėje elektrinėje.
Palūšėje
Pažintį su rajonu svečiai pradėjo nuo Palūšės. Čia prie bažnyčios juos pasitiko rajono meras Henrikas Šiaudinis. Jis kartu su B. Rope svečius pakvietė į bažnyčią apžiūrėti XVIII a. architektūros šedevrą, pasigrožėti panorama į Lūšių ežerą. Meras H. Šiaudinis pasakojo apie unikalią Ignalinos krašto gamtą, turizmo galimybes, Palūšėje prasidedančius vandens kelius, kuriais galima nuplaukti net į Baltijos jūrą. Delegacijos vadovė R. Harms pasirašė bažnyčios svečių knygoje.
Ignalinoje
Iš Palūšės svečiai atvyko į Ignaliną, kur apžiūrėjo renovuotus namus, pirmiausia stabtelėdami prie pirmojo pagal „Ignalinos enervizijos“ programą renovuoto namo Ligoninės g. B. Ropė papasakojo apie renovacijos pradžią, apie naujosios ignaliniečių sugalvotos sistemos, dabar jau naudojamos visoje Lietuvoje, privalumus. Vėliau apžiūrėtos kelios renovuotos savivaldybės įstaigos, apsilankyta Ignalinos katilinėje, kur europarlamentarams pristatyti šilumos ūkio modernizavimo darbai ir projektai, įgyvendinti nuo 1990 m. Svečius ypač domino perėjimas prie biokuro naudojimo, nes visose ES šalyse prioritetu laikomi atsinaujinantys energijos ištekliai.
Trumpas vizitas Ignalinoje baigėsi „Žuvėdros“ restorane, kur prie pietų stalo buvo parodytas filmas ir plačiau papasakota apie rajoną ir žaliąsias iniciatyvas. Rajono meras kiekvienam svečiui įteikė po fotoalbumą apie Ignaliną ir šakotį. Delegacijos vadovė vokietė R. Harms dėkojo už šiltą priėmimą, puikius įspūdžius ir Ignalinai linkėjo gražios ateities. Ji buvo nustebusi, kad Lietuvoje ir Ignalinoje kepami šakočiai, nes iki šiol manė, kad jie kepami tik jos tėvynėje. Pažadėjo per B. Ropę atsiųsti vokiško šakočio (baumkucheno). Europarlamentarai žavėjosi panorama, atsiveriančia nuo „Žuvėdros“ terasos, ir pramogų parku. Kai kurie europarlamentarai net bandė laipioti judančiais takeliais.
Po susitikimo Ignalinoje, šią išvyką organizavęs B. Ropė džiaugėsi, kad viskas puikiai pavyko. „Europarlamento vadovybei reikėjo įrodyti tokios kelionės būtinybę. Europarlamento Žaliųjų frakcijai Ignalina pristatyta kaip perspektyvi, šiuolaikiškai savo ūkį tvarkanti ir alternatyvią energetiką (biokurą) efektyviai plėtojanti savivaldybė. Svečiai pastebėjo, kad rajone tausojama aplinka, gamtai palankus ir taupus resursų naudojimas bei į tai toliaregiškas požiūris“, – sakė B. Ropė.
Atominėje elektrinėje
Iš Ignalinos, europarlamentarų delegacija ir juos lydintys žurnalistai iš Europos (Vokietijos radijo ir iš kitos žiniasklaidos) išvyko į atominę elektrinę. Jau autobuse jie savo įspūdžius kas vokiškai, kas angliškai telefonu ir kompiuteriu perdavinėjo savo redakcijoms. B. Ropė visos kelionės metu pasakojo apie rajoną. Kai pravažiuojant kelią į jo gimtinę apie tai pasakė kolegoms, šie B. Ropės žodžius palydėjo plojimais.
Atominėje elektrinėje visiems leista susipažinti su išmontavimo darbais, betarpiškai lankantis pirmojo bloko reaktorių ir turbinų salėse, valdymo pulte, baseinuose, kuriuose laikomas atidirbtas kuras. Pasakota, kad SSRS ir dabar Rusijoje, skirtingai nei Vakaruose, atominėse elektrinėse naudojamas (taip pat ir Ignalinos AE) padidinto sodrumo uranas, kuris vėliau, atidirbus elektrinėse, panaudojamas branduolinio ginklo gamyboje. Dabar iš Ignalinos AE susikaupusių panaudoto kuro kasečių galima pagaminti apie… tūkstantį branduolinių užtaisų (atominių bombų). Tai turėdamas galvoje, neseniai Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka sakė: „Turėčiau tokią atominę, kaip Lietuva, visa Europa prieš mane ant kelių klūpėtų“.
Paskutinį kartą atominės koridoriais ir salėmis braidžiau dar jėgainei veikiant. Dabar vaizdas kiek slegiantis. Visur pjaustoma įranga, krūvos metalo, kuris pagal galimybes parduodamas, prieš tai jį dezaktyvavus. Tačiau išlikusi ta pati gana ilga ir nuobodi, trigubo persirenginėjimo ir persiavimo einant į bloką ir atgal, ceremonija. Persiengiant visiškai baltais rūbais, tenka nusirengti iki glaudžių. Išeinant iš bloko, kiekvienas „įkišamas“ į didelę mašiną, kuri matuoja radiacijos lygį. Niekas viršnorminių mikrozivertų „neprisigaudė“, išėjo švarūs. Jokios įrangos (fotoaparatų, diktofonų, mikrofonų) neštis neleido (tam reikia išankstinių spec. leidimų), visus, kas norėjo, fotografavo grupę lydėjusi gidė. Tad kaip nesusigundyti paskutinį kartą įsiamžinti ant nors jau ir senokai ataušusio reaktoriaus.
Autoriaus ir Ignalinos AE nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!