Mūsų valdžia nusprendė, kad mes galėsime priimti du šimtus pabėgėlių iš Afrikos. Mes – tai nereiškia, kad juos priims ir valdžia savo Turniškėse. Valdžia nuo tokių atvykėlių sugebės apsisaugoti, o kas laukia Lietuvos, ypač žinant, kad gerą priėmimą pajutusių afrikiečių plūstelės dar gerokai daugiau.
O juk dar visai neseniai buvo aiškinama, kad galime priimti iki pusšimčio žmonių. Kaip sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, mes visos Afrikos neišmaitinsime. Valdžia veikiausiai pritartų šiems, žodžiams, pridėdama: tačiau to reikia siekti.
Kas čia staiga nutiko, kad valdžios nuomonė taip apsivertė? Darbo grupė buvo sudaryta ar oras pasikeitė?..
Gerą priėmimą afrikiečiai, žinoma, ne Lietuvoje jaučia ir ne apie Lietuvą svajoja, o apie turtingesnes Europos valstybes. Bet tos turtingesnės valstybės jau ir tvoras pradėjo statyti, norėdamos apsisaugoti nuo nekviestų, nelaukiamų svečių.
Pasipiktinimas liberalia Briuselio politika laimės ieškotojų atžvilgiu stiprėja. Štai jau ir Danijoje ką tik vykusiuose rinkimuose nugalėjo partija, pasisakanti už imigracijos įstatymų sugriežtinimą. Burba vokiečiai, savo uždirbtu turtu nenorintys dalintis su tinginiais.
Apie Didžiąją Britaniją net šnekėti neverta: po visų „gražių“ Briuselio pamokymų ir prisakymų norėdami patys spręsti, su kuo jiems draugauti, jie nusprendė rengti referendumą – ar verta likti Europos Sąjungoje?
O koks likimas laukia tų, kurie, kaip, sakysim, Lietuva, negali gyventi be Europos Sąjungos? Tiems belieka elgtis taip, kaip diktuoja Briuselis.
Štai Vengrija sugalvojo nuo pabėgėlių gintis, statydama pasienyje su Serbija keturių metrų aukščio tvorą. Mat ši šalis – tranzito kelias pabėgėliams iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Vakarų Europą.
Briuselis tuojau pat „sureagavo“: pareiškė, kad tai prieštarauja ES teisei ir tarptautinėms taisyklėms, pagal kurias nė vienas pabėgėlis, kuriam reikia politinės apsaugos, negali būti atstumtas.
Štai taip: pasakei, kad savo šalyje esi politiškai persekiojamas, ir būsi išlaikomas gailestingojoje Europoje.
Prie to gailestingųjų choro ir popiežius Pranciškus, paraginęs padėti pabėgėliams ir palengvinti jų kančias.
Šiaip nemažai kas, ypač Jungtinėse Valstijose, Pranciškų vadina komunistuojančiu popiežiumi. Tačiau šis jo paraginimas reiškia pritarimą Briuselio politikai. Žodžiu, jūs ten visi priimkite ir globokite vargšus.
Gal ne visai taip, gal išauš tokia puiki diena pabėgėliams, kai popiežius Pranciškus pasiūlys bent dalį jų priglausti Vatikane. Ar bent parduoti dalį Vatikane saugomų gėrybių ir tuos pinigus atiduoti vargšams. Juk Pranciškus nuolat ragina turtinguosius dalintis – o juk viską reikėtų pradėti nuo savęs….
O kol Lietuva laukia atvykstančių afrikiečių, kurie, kaip mano kai kurie kvanktelėję, o gal tiesiog suliberastėję ekonomistai ir politikai, nudirbs tuos darbus, kurių nenori dirbti lietuviai… Manot, afrikiečiai dirbs, jeigu galės gyventi nedirbdami, iš pašalpų, valstybės, tai yra, mūsų, išlaikomi?.. Taigi, kol laukiame afrikiečių, pažiūrėkime, kas mūsų laukia.
Kultūros naktį (pas mus kultūra į vieną naktį suvaryta) policija Vilniuje sulaikė girtą vairuotoją juodaodį, kaip buvo skelbta, iš Nigerijos, turintį Brazilijos pilietybę. Afroamerikietis nesutiko tikrintis blaivumą, angliškai iškeikė policininkus ir apkaltino juos rasizmu.
Praeis nedaug metų, ir rasistai lietuviai skriaus afrolietuvius. Bet galime pasiguosti, kad dar po kažkiek metų rasizmo Lietuvoje nebebus.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!