Skip to content

Žolelių galia: nuo peršalimo ligų iki erotinių sapnų

Lina RAGINYTĖ

Paskutinės valandos iki magiško Joninių (Rasų) vidurnakčio – vienas geriausių momentų parsinešti iš laukų, pievų ir miškų sveikatą gerinančių ir tonizuojančių žolynų, kurie rudenį ir žiemą mums labiausia reikalingi. Šaltą, lietingą ir vėjuotą rudenį  žmogui labai reikia šilumos ir meilės. Tikrus stebuklus daro šildanti, tonizuojanti ir atpalaiduojanti arbata. Nors kiekvienas iš mūsų kažkiek žinome apie vienus ar kitus augalus, tačiau reikiamu momentu tiesiog pamirštame.

Apsidairau. Atokiau vazoje puikuojasi iš žolynų surištos verbos – Janinos dovana. Palubėje supasi šiaudinis sodas – Janinos dovana. Ant komodos – džiovintų linų ryšulėlis – Janinos dovana… Būtent! Kas, jei ne Janina Čibiraitė iš Senojo Daugėliškio geriau žinos apie mūsų kraštų papročius, tradicijas ir laukuose augančių žolynų galias.

Gamtos dovanos

Ignaliniečiai ponią Janiną žino kaip nuolatinę Velykinių ir Kalėdinių mugių prekiautoją. Ši moteris nepraleidžia nė vienos mugės, tačiau, kaip ji pati sako, važiuojanti ne uždarbiauti, o pasidžiaugti žmonėmis, susitikti su bendraminčiais, ir geriems draugams įteikti dovanų. Janina iš įvairių žolynų riša verbas, iš užsiaugintų  rugių riša sodus ir renka įvairias gamtos dovanas: lapelius, žiedelius, šakneles, uogeles ir vaisius. Moters teigimu, visi negalavimai yra pagydomi, nėra nepagydomų, yra tik tinginčių pasveikti žmonių. Ir tik baimė vėliau valdo žmogų – nuo to momento, kai jis išgirsta gydytojo nuosprendį, ligos pavadinimą. Žmonės nesaugo savo kūno, duoto kaip dovana. Gamtoje yra visko, ko reikia žmogui, kad jis būtų sveikas. Medžiai, vaistažolės, augalai, gyvūnai ir net vabzdžiai gydo daugelį ligų.

Patarimai ir vasarai, ir  žiemai

Net vasarį, kai, rodos, gyvybės gamtoje mažai, vis tiek pilna gėrybių, tik reikia jas surinkti. Nuostabiausia gėrio, grožio ir sveikatos nešėja – pušis. Jos pumpurai, spygliai ir net kankorėžiai turi stebuklingų galių. Nuo sausio ir likusią žiemos dalį labai naudinga rinkti ir vartoti pušų spyglius, pumpurus ir  jaunas šakeles, kurios užauga per vasarą. Galima virti pušų medų, kai kurias jų dalis naudoti arbatai, taip pat dėti į vonias, naudoti inhaliacijoms. Pušų spyglių ir kankorėžių medus  gydo anginą, kosulį, bronchinę astmą, iš plaučių pašalina sekretą, skatina atsikosėjimą, stiprina organizmą, naikina bakterijas, virusus, lygiai taip pat kaip ir eukalipto lapai ar aliejus.

Labai naudingi juodalksnio pumpurai, nes juose yra daug per vasarą susikaupusio jodo. Pumpurai, užpilti degtine arba užplikyti termose, puikiai tinka sergantiesiems skydliaukės ligomis, taip pat tada, kai ji yra padidėjusi, organizmui trūksta jodo. Beržų pumpurai ir jų žiedynai, liaudiškai vadinami žirginiais, taip pat turi daug gydomųjų savybių. Jie sukrauti per vasarą, kad kitais metais išleistų lapelius, todėl juose yra daug energijos. Beržų pumpurus užpylus degtine ir šia užpiltine patrynus skaudamus, sukamus, geliamus sąnarius, skausmas akimirksniu mažėja. Rozmarinai nuima nerimą, depresiją,  mažina galvos skausmus.

Norintiems ilgiau gyventi

Janina nusijuokė ir paklausė, ar nedomina ilgesnis gyvenimas. Pauzė… O paskui moteris sakė iš pažįstamų žolininkų sužinojusi ir ketinanti su kitais pasidalinti nepaprastu, gyvenimą ilginančiu receptu, kuris, regis, buvo naudojamas dar V a. prieš Kristų. Stebuklingajam gėrimui pagaminti tereikės 4 žolynų. Po 100 g ramunėlių, beržų pumpurų, jonažolių ir smiltyninių šlamučių. Viską sumaišius ir permalus kavamale, 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikyti 0,5 l verdančio vandens ir 20 min. pavirti ant labai silpnos ugnies (arba galima palaikyti tiek pat minučių termose). Perkošus, stiklinę gėrimo (galima pasaldinti medumi) reikia išgerti prieš pat miegą. Kitą dalį gėrimo reikia išgerti ryte, praėjus pusvalandžiui po valgio. Ir taip kiekvieną vakarą ir rytą, kol baigsis mišinys. Vėliau tą patį galima kartoti tik po 5 metų, jei nėra jokių rimtų ligų.

Kur ilgaamžiškumo paslaptis? Išgėrus tokios arbatos, iš karto pagerėja medžiagų apykaita, organizmas išsivalo nuo riebalų, „sukalkėjimų“, kraujotaka, organai tampa elastingesni, nesivysto sklerozė, dingsta insulto ir infarkto rizika, susinormalizuoja arterinis kraujospūdis, išnyksta ūžimas ausyse, susitvarko regėjimas. Kitaip tariant, atjaunėja visas organizmas.

Ir vyrams, ir moterims

Pasak Janinos, dabar pats metas rinkti pinavijų (bijūnų) žiedlapius, vėliau – lapus. Turbūt mažai, kas žino, kad būtent šie augalai ne tik migdančiai veikia, padeda sergantiems depresija, bet dar ir erotiniais sapnais apdovanoja. Tai gal būtų kai kam jau kaip ir šalutinis poveikis.

Romantiškai nusiteikusiems vyrams tiktų  citrininės katžolės ir dirvinio asiūklio arbata, kuri gerina potenciją, padeda prostatos profilaktikai, didina energijos antplūdį. Moterims tiktų miškinis viržis.

O besiskundžiančioms skausmingomis mėnesinėmis ar turinčioms kitų ginekologinių problemų, tiktų raskila su melisa ir medetkomis.

Atsisveikindama Janina vis tik pripažįsta: „Nebūtinai žmogus turi būti žiniuonis, kad būtų gamtoje, kad pasinaudotų jos gėrybėmis ir pradžiugintų savo artimus ar draugus pavaišindamas kvapnia, paties rankomis surinktų, išdžiovintų ir užplikytų žolelių arbata. Čia ir yra visas stebuklas, magija, užkalbėjimai, ir jėga…“

Gal ir mes Joninių (Rasų) šventę vėl paverskime malonių atradimų gamtoje švente, kaip kad buvo kažkada… prieš paverčiant ją alaus gėrimo ir šašlykų valgymo maratonu… Iki pasimatymo stebuklingąją Joninių naktį!..

Nuoširdžiausi MI sveikinimai poniai Janinai vardo dienos proga!

Autorės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *