Skip to content

Populiarėjantis kremavimas – pagarbus ir ekologiškas laidojimo būdas

Lina RAGINYTĖ

„Noriu po mirties tapti trąša žemelei, tad jokiu būdu nenoriu būti sudeginta (kremuota)“, – sako senolė. Gražus noras. Kita vertus, pelenai – taip pat trąša ir kur kas naudingesnė. Tik kažin ar senolė yra girdėjusi, kad jos noras – tapti trąša žemelei – yra nerealus. Kodėl? Ogi todėl, kad dėl šiuolaikinio žmogaus kūne susikaupusių sunkiųjų metalų, konservantų ir kitų teršalų, kurie į kūną patenka su maistu, vaistais ir kosmetika, mirusiųjų palaikai nustojo irti. Jei anksčiau žmogaus kūnas suirdavo per 8–10 metų ir pagal įstatymą po 20 metų toje pačioje kapavietėje jau buvo galima laidoti kitą žmogų, tai dabar ir po 30 metų palaikai kartais atrodo, lyg būtų palaidoti prieš savaitę, nes jie virsta į vašką panašia medžiaga. O kapinių žemė – tiksinčia taršos bomba – baisesnė vieta nei pramoninė zona (dėl to pirmieji labiausiai sunerimo vokiečių mokslininkai).

Po praėjusiame laikraščio numeryje išspausdintos informacijos apie mirusiųjų palaikų laidojimą, redakciją užgriuvo skambučiai apie kremavimo paslaugas. Žmonės domėjosi, kokius reikia atlikti pirmuosius žingsnius, norint kremuoti mirusįjį, kur kreiptis ir kiek tai kainuoja? Jūsų pageidavimu – apie lietuviško kapitalo bendrovės „K2 LT“ (įkūrėjai – bendrovės direktorius Vytenis Labanauskas ir bendrovės valdybos pirmininkas Vidas Andrikis), valdančios Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje įrengtą krematoriumą, teikiamas paslaugas.

Kremavimo tvarka

Kremavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas laikantis 2007 m. gruodžio 20 d. priimto Žmonių palaikų laidojimo įstatymo. Laidojantis asmuo kremavimo įmonėje užpildo nustatytos formos prašymą. Kartu su prašymu kremuoti mirusiojo palaikus, laidojantis asmuo kremavimo įmonei privalo pateikti šiuos dokumentus: asmens, kurio palaikai kremuojami, mirties liudijimą; laidojančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę) arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje; mirusiojo, kurio palaikus prašoma kremuoti, testamentą (ar testamentui prilygintą kitą valios pareiškimo dokumentą – pavyzdžiui, krematoriumo siūlomą trišalę sutartį tarp asmens, apsisprendusio po mirties būti kremuotam, asmens, kuris įsipareigotų tokiu būdu laidoti minėtą asmenį ir AB „K2 LT“, valdančios krematoriumą), kuriame pareikštas sutikimas dėl jo palaikų kremavimo, jei toks sutikimas buvo pareikštas; įgaliojimus patvirtinantį dokumentą (jei laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo).

Mirusiojo valia dėl palaikų kremavimo

Sutikimą kremuoti savo palaikus (arba ne) turi teisę pareikšti kiekvienas pilnametis asmuo savo testamente arba kitame, jam prilygintame dokumente. Pareiškiant valią dėl savo palaikų kremavimo testamente (ar kitame, jam prilygintame dokumente), taip pat gali būti nurodomas asmuo, kuris įsipareigoja įgyvendinti pareikštą valią. Jei sutikimas dėl palaikų kremavimo pareikštas testamente, tačiau jame nenurodytas laidojantis asmuo, tuomet mirusiojo valią vykdo testamentą vykdantis asmuo (jei testamentas paskelbiamas iki mirusiojo laidotuvių).

Atsisakoma kremuoti

Būna atvejų, kai yra atsisakoma kremuoti palaikus: kai asmuo yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo; kai tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas dėl velionio palaikų kremavimo, ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu; kai žmogaus palaikai neatpažinti, arba, kai žinoma ar įtariama, kad mirties priežastis yra nusikalstama veika ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.

Urnos šarvojimas

Šarvoti urną – dažniausias nutarusių kremuoti savo mirusius artimuosius pasirinkimas. Sutvarkę būtinus dokumentus, švariomis įkapėmis aprengtą ir paguldytą į karstą velionį jo artimieji (arba laidojimo paslaugas teikianti įmonė) veža į krematoriumą. Jei velionis mirė ligoninėje, jis iš čia į krematoriumą vežamas tiesiai. Vieninteliame Lietuvoje Kėdainių krematoriume sudaryta galimybė velionio artimiesiems oriai atsisveikinti su mirusiuoju iki kremavimo. Tai jie gali padaryti čia įrengtose atsisveikinimo salėse ir palydėjimo salėje, kurioje karstas su palaikais įvažiuoja į deginimo įrenginį. Atsisveikinimas lydint iki deginimo įrenginio populiarėja, nes daugelis šį palydėjimo momentą laiko tolygiu karsto įkėlimui į duobę. Po kremavimo urną su pelenais pasiėmę artimieji (arba laidojimo paslaugų įmonė) išveža ją šarvoti į velionio gimtąjį miestą. Pagarba velioniui prie pašarvotos urnos išreiškiama atnešant vieną gėlę ir (arba) žvakę. Greta urnos pastatytame ekrane rodomos nuotraukos iš velionio gyvenimo, skamba jam patikusi muzika. Pastaruoju metu vis dažniau šarvojimo salėje statoma aukų dėžutė, į kurią atėjusieji atsisveikinti su mirusiuoju aukoja velionio šeimai pinigais. Urna laidojama kapinėse arba statoma į kolumbariumo nišą. Atsižvelgiant į velionio religinius įsitikinimus ar išreikštą valią, laidojama dalyvaujant išpažįstamos religijos dvasininkui.

Urna šarvojama maldos namuose

Kartais velionio artimieji renkasi greitesnį, tačiau taip pat pagarbų laidotuvių „scenarijų“. Sutvarkius būtinus dokumentus, mirusysis iškart vežamas kremuoti. Su velioniu jo artimieji atsisveikina krematoriumo atsisveikinimo ar palydėjimo salėse. Po kremavimo urna su pelenais vežama tiesiai į miesto, kuriame bus laidojama, maldos namus. Dvasininkas laiko mišias už mirusįjį, po mišių lydi urną į kapines ar iki kolumbariumo, kur laidoja laikydamasis tos konfesijos numatytų laidojimo apeigų. Katalikų Bažnyčios dvasininkai vadovaujasi 2004 m. lietuvių kalba išleistu „Laidotuvių apeigynu“, kuriame nurodyta, kokios apeigos atliekamos, kai mirusiojo palaikai buvo kremuoti.

Lietuviai nuo seno ruošdavos mirčiai

Galima per vestuves apsimesti, kad myli savo išrinktąją (-ąjį) ir paskui išsiskirti. Galima apsimesti Seime, kalbant iš tribūnos. Daug kur galima apsimesti… Vienintelis gyvenime neapsimestinis dalykas – mirtis. Jeigu jau kažkas numirė, tai vadinasi iš tikrųjų. Mąstydami apie mirtį, žiūrėdami į mirusįjį arba į mirties ženklus, turime prisiminti, kad tai laukia kiekvieno iš mūsų. Mirtis egzistuoja tam, kad įprasmintų žmogaus būtį. Kad žmogus išmoktų vertinti laiko tarpą, kuris ant kryžiaus vaizduojamas tik kaip mažas brūkšnelis tarp dviejų skaičių, ir užpildytų jį turiningais darbais.

Kremavimo užsakymas

Visa informacija apie kremavimo paslaugas pateikiama internete adresu www.krematoriumai.lt ir norintys kremuoti mirusius artimuosius gali namuose užpildyti bei nusiųsti krematoriumo administracijai visus reikiamus dokumentus, prašymus. Taip pat pasirinkti jiems tinkamiausią kremavimo datą bei laiką.

Nesinaudojantys internetu, gali tiesiog skambinti telefonu (8 347) 55560 arba mobiliuoju telefonu 8 613 30996 ir derinti visus rūpimus klausimus su krematoriumo administracija.

Krematoriumo adresas:

Metalistų g. 3, LT-57241 Kėdainiai

Užsakymai priimami minėtais telefonais ir el. paštu administracija@krematoriumai.lt

Paslaugų kainos

 

 

Paslauga

Matavimo vnt.

Kaina (Eur su PVM)

Kaina (Lt su PVM)

1

Kremavimas

Vnt.

315,11

1088,-

2

Susijusios paslaugos:

dokumentų parengimas ir pažymos išdavimas,

palaikų iškėlimas iš

transporto, laikinas

palaikų saugojimas (iki 24 val.), kremuotų palaikų

valymas, kapsulės

užpildymas

Vnt.

130,91

452,-

3

Kapsulė (metalinė,

skysčiams ir šviesai

nepralaidi)

Kompl.

31,86

110,-

4

Palaikų saugojimas

šaldymo patalpoje, jei

kremuojama ne tą pačią

dieną

diena

23,17

80,-

5

Atsisveikinimo salės

(didžiosios, iki 50 žm.)

nuoma

val.

57,92

200,-

6

Atsisveikinimo salės

(mažosios, iki 30 žm.)

nuoma

val.

34,75

120,-

7

Poilsio zonos nuoma

val.

34,75

120,-

8

Dekoratyvinės urnos (iš

ekspozicijos arba užsakant iš katalogo)

vnt.

pasirinktinai

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje