Toks devizas yra susikūrusios asociacijos „ANBO eskadrilė“, kurios organizuoto skrydžio aplink Lietuvą dalyviai orlaiviais praėjusį šeštadienį vienas po kito leidosi Ignalinos aerodrome. Iš viso žygyje dalyvavo 9 lėktuvai ir 14 pilotų, į Ignaliną užsuko penki orlaiviai, kiti tiesiai nuskrido į Biržus, kur tądien vyko konferencija apie asociacijos vykdomą projektą.

Asociacijos ir projekto vadovas Arvydas Šabrinskas apie projekto tikslus MI sakė: „Nešam gerą žinią apie tarpukario aviacijos konstruktorių Antaną Gustaitį, kuris tarpukaryje sukonstravo 9 lėktuvus ANBO. Mūsų projekto tikslas – atstatyti A. Gustaičio sukonstruotus lėktuvus, padėti tiems, kurie rūpinasi Lietuvos tarpukario aviacijos paveldu, organizuoti renginius, panaudojant savadarbę ir atkurtą senovinę aviaciją, taip atgaivinant šlovingą Lietuvos tarpukario aviacijos istoriją“.

Ignalinos aerodrome pabuvojo 7 pilotai, tarp jų – Rolandas Kalinauskas, lakūnas bandytojas, aukščiausio lygio sklandytuvų konstruktorius. Kiti pilotai taip prisistatė: Albertas Guobužas, Utena, skraido apie 30 metų; Valdas Černius, eilinis; Virginijus, prijaučiantis; Viktoras Tunaitis, pilotas; Gintaras Juodėnas, pilotas, skraido nuo 1976 m.

Lietuvoje iš viso yra 31 gruntinis aerodromas. R. Kalinauskas, paklaustas, kaip vertina Ignalinos aerodromą, sakė: „Tai vienas geriausių Lietuvoje, jam prilygsta gal tik Pociūnų aerodromas. Į akis krinta švari aplinka, kitur aplink išvysi krūvas įvairių atliekų, o čia viskas idealiai švaru“.

Apie 17 val. pilotai atsisveikino su juos pasitikusiu ir bendravusiu Ignalinos aerodromo įkūrėju Rimvydu Maciulevičiumi ir orlaiviai vienas paskui kitą pakilo 120 km skrydžiui į Biržus. Prieš atskrisdami Ignalinon, žygio dalyviai apsilankė pas rajono aviatorių, konstruojantį savo lėktuvą, Raimondą Žievį Antalksnėje.

Kadangi apie Ignalinos aerodromą tenka išgirsti įvairių kalbų, trumpai apie dabartinę situaciją pakalbinau R. Maciulevičių.

– Gerbiamas Rimvydai, kartais pasigirsta kalbų, kad čia viskas įstrigo, statybos nebevyksta, esą bankrutuojat. Kaip yra iš tikrųjų?

– Atsakysiu Marko Tveno žodžiais – žinia apie mūsų mirtį šiek tiek perdėta. Šiame krašte labai greitai „nurašo“. Kai tik atsiranda problemų, darbai ima strigti, tuojau ir nuvilnija kalbos, kad jau bankrutuoja. Iš tiesų – judam, krutam. Gerinam pakilimo juostą, ją ilginam iki 1000 m (buvo 550 m), bet sertifikuota bus 800 m. Tam, kad galėtų leistis didesni orlaiviai ir ateitų pilotus rengiančios organizacijos. Kaip girdėjote, pilotai mus vertina kaip švariausią ir vieną geriausių aerodromų.

–  Kaip klostosi viešbučio statybos reikalai? Žmonės, ko gero, pagal jį daugiau ir sprendžia apie Jūsų sėkmes ir nesėkmes…

– Laukiame sprendimų dėl finansavimo tąsos. Dabar mes niekam neskolingi, skola yra mums, nes vis dar nepratęstas finansavimas (pinigai – iš Europos Sąjungos fondų). Tačiau sprendimo laukiam jau šiomis dienomis. Finansų ministerija tyli pusę metų, nors į mūsų skundą turėjo atsakyti per 20 dienų. Kai finansavimo klausimas išsispręs, viešbutis iškils per pusmetį. Mes jį vis vien pastatysim, bet norisi greičiau…

– Bepilotė aviacija ir Ignalina. Kokios sąsajos?

– Vilniuje, Goštauto g. 8, įkūrėme pirmąją sertifikuotą bepiločių orlaivių pilotų mokymo įstaigą. Mokome pagal dvi programas – civiliams ir kariniams pilotams. Pasirašytas dokumentas, pagal kurį Ūkio ministerija su Ignalinos aerodromo savininkais turi sudaryti sutartį dėl bepiločių orlaivių treniruočių ir skraidymų mūsų aerodrome. Mes Lietuvoje – tokie vieninteliai. Kalbant apie ateitį, yra parengta solidi galimybių studija, kurioje Ignalina – perspektyviausių Lietuvos gruntinių aerodromų penketuke.

– Ačiū už pokalbį!

Autoriaus nuotr.