Praėjusį trečiadienį, birželio 24 d., po savo džiaugsmo ir laimės skraiste Ignalinos ir Švenčionių žemių vaikus priglaudė Mielagėnai. Rasų naktį išsišėlioję ir susiradę paparčio žiedus, pasidabinę rimtimi ir susikaupimu, švenčiantieji susirinko į Mielagėnų šv. Jono krikštytojo bažnyčioje vykusius atlaidus, kurių metu buvo teikiamas ir Sutvirtinimo sakramentas – kataliko sustiprinimas Šventąja Dvasia. Jį iškilmingai priėmė net 56 tikinčiųjų bendruomenės nariai, vyresni nei 14 metų. Sutvirtinimo sakramentą – krikščioniškos brandos ženklą – teikė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kuris aukojo šv. Mišias, o jas koncelebravo visas būrys kunigų (iš viso 13) ne tik iš aplinkinių parapijų, bet ir iš Visagino, Trakų, Panevėžio, Kauno.
Sutvirtinimo sakramentas
Matyt kunigas Marijonas Savickas, turėdamas geresnį ryšį ne tik su Aukščiausiaisiais, bet ir su šalies valdžia, jau seniai numanė apie planuojamą Ignalinos ir Švenčionių „susigiminiavimą“ (viename regione), todėl ir pratina vienus prie kitų, sukviesdamas į bendras veiklas, darbus ir į bendras linksmybes. Šie šv. Jono krikštytojo atlaidai ir Sutvirtinimo sakramento teikimas – nebuvo išimtis.
„Kai grūdas krinta į išdirbtą žemę, nuo drėgmės išbrinksta, plyšta ir išleidžia daigą, kuris ima augti, plėtotis ir bręsti. Taip pat ir antgamtinis gyvenimas, atsiradęs krikšto metu, pašvenčiamosios malonės dėka auga, plėtojasi ir bręsta iki Kristaus amžiaus pilnybės. Žmogaus dvasia yra krikšto paruošta ir išpurenta dirva, į kurią nukrinta Šventosios Dvasios sėkla. Kaip nederlingoje žemėje grūdas nedygsta, taip tingioje sieloje Šventosios Dvasios dovanos neatsiskleidžia ir neduoda vaisiaus. Sutvirtinimo sakramentas baigia Krikšto malonę. Sutvirtinimas suteikia Šventąją Dvasią, kad mus dar giliau įskiepytų dieviškoje įvaikystėje, tvirčiau suvienytų su Kristumi, tobuliau sujungtų su Bažnyčia, aktyviau įtrauktų į jos pasiuntinybę ir padėtų mums krikščionių tikėjimą liudyti žodžius lydinčiais darbais“, – apie Sutvirtinimo sakramentą sako kunigas Marijonas, širdyje šiek tiek liūdėdamas, nes žino, kad nemaža dalis tikinčiųjų į Sutvirtinimą, kaip ir į visas kitas Bažnyčios apeigas, žiūri kaip į laikmečio madą, o ne į nuoširdaus tikėjimo dovaną.
Kreipdamasis į tikinčiuosius, arkivyskupas G. Grušas kalbėjo: „Lai jūsų širdyse apsigyventų džiaugsmas ir ramybė. Ne viskas ir ne visada įvyksta iškart. Pirmiausia Dievas mums duoda tai, kas labiausiai reikalinga, kad vykdytume jo valią. Mūsų gyvenimo tikslas – visiškai atsiduoti Dievo meilei. Esame pašaukti patirti gelmę meilės, kuria Dievas mus myli ir atsiliepti į ją meile – visu savo gyvenimu. Kuo daugiau šia meile dalinsitės su kitais, tuo labiau ji augs jumyse. Ne tik priimkite šią dovaną, bet dosniai dalinkitės ja…“
Jubiliejiniai „Ilgiausių metų“
Po iškilmingų šv. Mišių ir procesijos, kunigas Marijonas už suteiktas malones padėkojo arkivyskupui G. Grušui, visiems kunigams. Tėvelis – kunigas Antanas Valatka savo gražųjį 70-ąjį jubiliejų pradėjęs švęsti vasarį (gimęs 1945 02 20), atvykus jo sveikinti kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, sveikinimų ir padėkų sulaukė ir per Jonines. Atlaiduose dalyvavęs rajono meras Henrikas Šiaudinis su žmona Rimute, dėkodamas už uolią tarnystę Bažnyčiai ir žmonėms, užrišo Tėveliui Antanui simbolinę jubiliejinę juostą.
Taip pat meras H. Šiaudinis pasidžiaugė, kad mūsų kraštą aplankė garbūs svečiai, arkivyskupas G. Grušas, kunigai, kad tiek daug jaunimo žengė svarbų žingsnį tikinčiųjų gyvenime ir linkėjo visiems viso ko geriausio. Savo ir bendruomenės žodžius bei palinkėjimus perdavė Tėveliui ir Mielagėnų seniūnė Milda Bielinienė.
Kad visame kame rastųsi daugiau nuoširdumo ir įsiklausymo, kun. Marijonas visada žino, kaip išblaškyti minčių ir jausmų sąstingį. Norintiems ir gebantiems jį suprasti, kunigas priminė Kristaus apaštalui Petrui sakytus žodžius: „Kai buvai jaunas, susijuosdavai juosta ir ėjai, kur norėjai, kai pasensi, kitas sujuos tave ir ves – kur nenori“.
Nuskambėjo ir atgimusio bažnyčios choro, vadovaujamo Valentinos Sinkevič, „Ilgiausių metų“ kunigui Antanui, Jonams ir Janinoms. Smagu buvo klausytis naujai skambančių giesmių, kurios ne sielotis, o kilti kviečia.
Turintiems sveikatos ir ukvatos
Dar kartą „Ilgiausių metų“ nuskambėjo Mielagėnų miestelio aikštėje, kur vyko antroji iškilmių dalis – kultūrinė programa, krašto šviesuoliui, Lietuvos cimbolų karaliui Jonui Lechovickui (gim. 1920 06 19), šventusiam 95-erių metų jubiliejų.
„Sulaukę mano amžiaus žmonės sako, kad „dziena – viekas“. Kol akys regi – džiaugiesi, eini. Rodos, myli visa ir visus. Koks pavasario žalumos grožis, gėlių žydėjimas, lakštučių čiulbesys. Nepasiduodu. Nors dar vieną dieną nugyvent, dar vieną…
Jauni išeina, o ką mums kalbėt. Niekada negalvojau, kad tiek metų sulauksiu. Daug sirgau. Gražus amžius, o vis neturiu galutinio atsakymo, kas tvarko žmogaus gyvenimo trukmę. Svarbiausia, stengtis dorai ir gerai nugyventi čia, žemėje, mokėt būti laimingu, kitus padaryt laimingais, o ten… laukia nežinomybė. Niekas juk neatėjo iš anapus ir nepapasakojo, kaip ir kas“, – vos prieš mėnesį MI sakė jubiliatas.
Poną Joną už Ignalinos ir Lietuvos garsinimą sveikino ir padėkos raštą įteikė kultūros ministras, Seimo narys Šarūnas Birutis, rajono meras Henrikas Šiaudinis, seniūnė Milda Bielinienė, kaimynai iš Svylės ir Gilūtų bendruomenės nariai.
Smagiai sugrojęs keletą kūrinių, ponas Jonas leidosi būti lepinamas ir toliau mėgavosi jam ir visiems kitiems Jonams bei Janinoms Ceikinių meno mylėtojų skirtomis dainomis. Pasirodė nuostabieji „Keiziukai“, „Iuventus“– jaunimas, o kokia gi šventė be Janinos Tuskenienės ir jos „Babučių kuperko“ bei pačių „Keizių“.
„Žmogus laimingiausias tada, kai jo širdelę virpina lietuviška liaudies daina“, – sakė vedėja Rūta Mudinaitė, kartu su Ceikinių seniūnu Ryčiu Kajėnu papuošusi Mielagėnų iškilmes ne tik 4 kolektyvų pasirodymu, bet ir ką tik susibūrusiu Mildos, Antano ir Stasio tercetu. Kaip sakė jo iniciatorė Milda Dikmonienė: „Mes visi laukiame kažko atplaukiančio…“. Meilė ir džiaugsmas, apsigyvenęs visų muzikuojančiųjų širdyse, kartu su muzika ir dainomis sklido po visus Mielagėnus.
J. Baltakio nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!