Popiežius Inocentas IV Lietuvos valdovo Mindaugo pasiuntiniams 1251 m. duotame rašte suteikė Mindaugui karaliaus karūną, tituluodamas jį „Filius specialis Sanctae Romanae Ecclesiae“. Karaliaus karūną Mindaugui uždėjo Livonijos magistras 1253 m. liepos 6 d., Kulmo vyskupui atlikus patepimo apeigas. Po to karalius tarė žodį, kurio klausėsi būrys diduomenės, žmona Morta, kitos kilmingos moterys, nariai ir liaudies atstovai. Karalius Mindaugas kalbėjo tiems, kurie tada klausėsi, ir mums, kurie dabar gyvename ir kurie dar gyvens.

Uždėjote karaliaus titulo karūną,
Ne man uždėjot, Lietuvai, su ja,
Nenuimta, lietuvis šimtmečiais tebūna
Ar švies diena, ar naktys siaustų ją.

Uždėjot pareigą ir man, ir mano tautai
Ją nešt ne vien tik iškilmių dienom,
Kad niekam ji per amžius nevergautų,
Ir kad atgimtų vis jėgom jaunom.

Uždėjot teisę augti ir klestėti
Šalia visų mažų ir didelių tautų,
Ir išlaikyt garbingą estafetę,
Ir idealų neišduot, it fakelo, neštų.

Dabar nedaloma ir sujungta, viena,
Tegu aš Lietuvai ir man bus Lietuva,
Nenusilenks prieš piktą priešo plieną
Šventais aliejais patepta galva.

Kol savo pirštais dar nesu jos lietęs,
Prisiekiu šventą priedermę – nuo šios
Dienos tegu kiekvienas Lietuvos pilietis
Karališką karūną savyje nešios.