Skip to content

Dysnos kraštas bunda naujam gyvenimui

Sigita TELYČĖNAITĖ

Prieš penketą dešimtmečių šiame krašte kultūros centru pulsavo aštuonmetė mokykla, kurios suolus trynė nemaža dalis laikraščio skaitytojų. Vėliau veikusi pradinė nunyko, nes jaunų gyventojų Vosiūnų parapijoje mažėjo, aktyvus visuomeninis gyvenimas pasitraukė į šešėlį. Bet kūrėsi naujos šeimos, vėl augo atžalos, gal dėl ir energingos žemaitės Editos Brukštuvienės veiklos žuvininkystės srityje, Dysnos krašte pasiliko jaunos poros, o ir ūkininkavimo gyslelę atgaivino ne vienas. Veiklaus ir gražesnio gyvenimo „užkratas“ vėl sujudino dysniškius.  Šio birželio 17 d. oficialiai įregistruota Dysnos krašto bendruomenė. Su pirmininke Jolanta Jurėniene susitikome dar Mielagėnuose, ryčiausių rajono bendruomenių veiklos aptarime. Jau anuomet pastebėjau aktyvią jauną moterį, kuri nenustygo vietoje – klausinėjo ilgiau veikiančių bendruomenių narių patirties subtilybių rašant projektus, dalinosi savo problemomis. Lyderio energija ir nuoširdumas trykšte tryško jos asmenybėje.

Dabar su Jolanta kalbuosi per patį darbymetį (ne tik vasaros darbuose), Dysnos krašto bendruomenės moterys rengia darbų parodą, kuri bus pristatyta Ignalinos krašto muziejuje rugsėjį.

– Kokias svajones ir planus puoselėja neseniai juridiškai įregistruota Dysnos krašto bendruomenė?

– Tik nuveikti geri darbai puošia žmogų. Siekiu, kad ir toliau aktyviai į vieną ratą burtųsi žmonės – (merginos, taip aš jas vadinu, nors esame labai skirtingo amžiaus). Ateityje planuojame įsigyti reikalingų, nemažai pinigėlių kainuojančių siuvimo mašinų (svajojame dirbti su skiautėmis). Gal išmoksime pačios tikslingai parašyti ir projektus. Kaip bendruomenė, mes pradėjome rinktis metų pradžioje. Dabar įregistravome savo veiklą oficialiai. Taigi, turime ir gimimo dieną, ir krikštynas, tik dėl laiko stokos neturėjome kada švęsti. O gal ir noro pristigome (juokauju)…

– Kiek narių dalyvauja nuolatinėje veikloje?

– Nuolatos ateina nemažai – apie devynias moteris. Kiekviena turi savo veiklos sritį. Daugiausia susirinkę buvo net 18… Čia renkasi kūrybingi ir puikūs žmonės. Pagrindiniai: Dalia – socialinė darbuotoja, Valentina – ūkininkė, skanių sūrių gamintoja. Nijolė kuria gėlių puokščių kompozicijas. Oksana – rankdarbių, nėrinių meistrė. Galina – kirpėja, mezgėja, nėrimo ir pynimo iš laikraščių pradininkė ir mūsų mokytoja, Irena – ūkininkė, bitininkė. Genovaitė – krepšelių kūrėja, darbų iš skiautinių meistrė. Jolanta (aš) – kažką veikiu… Lena – ūkininkė, kurios sausainiai tirpsta burnoje. Nina – ekologiškų produktų gamintoja. Mūsų pomėgiai ir talentai atsiskleidžia pamažu. Svarbiausia nesiliauti ieškoti grožio aplinkoje, savyje, išsakyti jį savo kūryboje, būti reikliu sau ir kitiems bendruomeninėje veikloje.

– Ar vadovaujatės posakiu, kad ir vienas lauke – karys?

– Tikrai vienas – ne karys. Dabar galiu ramiau į viską reaguoti ir kalbėti, nes bendruomenės galėjo ir nebūti. Tik aktyvių moterų dėka turime ją. Mūsų optimizmas suteikė jėgų ir neleido nuleisti rankų dvejonėse.

– Kokią įtaką  provincijos gyvenimui daro bendruomeninė veikla? Ar aplinkoje vis daug skeptikų?

– Manau, kad bendruomeninė veikla įneša sujudimą: vieni dirba – kiti kartais trukdo. Visada daugiau neigiamos nuomonės. Tik neverta į ją telkti dėmesį. Darbščiam žmogui, kur jis gyventų, visada  yra kas daro, o tinginiui…

– Kokius rėmėjus galite vadinti nuolatiniais ištikimais draugais, gebančiais suprasti ir ištiesti pagalbos ranką reikiamu metu?

– Šios bendruomenės rėmėjas (finansinis) esu pati. Kiti negaili, visada atsineša krepšius vaišių ir svečiui, ir sau. Esu visiems dėkinga už geranoriškumą. Dažnai organizuojame įvairias šventes, kviečiame kitų bendruomenių narius. Renkamės buvusios mokyklos patalpose, seniūnija neima nuomos mokesčio, todėl ir juos laikome savo rėmėjais.

– Ar sudėtinga lyderiui bendruomenėje?

– Manau į šitą klausimą gali atsakyti bendruomenės nariai. Pirmininkas privalo mokėti nukreipti bendruomenės narių veiklą perspektyviems darbams, turintiems išliekamąją vertę, mokėti paskatinti, svarbus bendravimo menas. Nieko neveikiantis lyderis – puikybe įsisiautęs tuštukas. Reikia daug dirbti, būti pavyzdžiu, o tada bendruomeninio darbo oponentai pasakys kas esi… Tikiu savo bendruomenės nariais, pati savimi, ir manau, kad ateityje mūsų laukia gražios, prasmingos veiklos metai.

Dėkojame Dysnos krašto bendruomenės pirmininkei už nuoširdžius atsakymus. Visai bendruomenei linkime kūrybinės sėkmės, puoselėjant ryčiausio Lietuvos kampelio tradicijas.

L. Raginytės ir J. Jurėnienės nuotr.

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje