Neseniai maklinėjant po Linkmenų seniūnijos vakarinį pakraštį (lankėmės Jovaraučiškės k.), per lietų užsukome pas Pažiezdryje gyvenančius Ramunę ir Alvydą Čičiurkas. Ramunė daugeliui yra pažįstama, nes jau daug metų Ignalinos turgavietėje prekiauja mėsa, daugiausia kiauliena. Tad buvo tiesiog įdomu – kokią ir iš kur dabar parduoda, nes rajone kiaulių dėl maro jau nebelikę.

– Anksčiau auginome savo kiaules, kurių mėsą parduodavome. Dabar dėl maro kiaulių nelaikome, tad turguje parduodu Ukmergės r. ūkininkų tiekiamą mėsą. O namuose, pasibaigus kiaulių erai, bandome auginti avis, kurių mėsa dabar paklausi. Anykščiuose ir kitur įsigijome 12 vokiečių juodgalvių veislės avių, bandą dar plėsime, – sako R. Čičiurkienė.

Kol kas avis auginti sekasi, o ir lengviau, nei kiaules. Pievų aplink į valias, paleidai ir ganosi. Su vilkais dar neteko dalintis. Į Linkmenų kraštą jie neužklysta, nors čia pat Labanoro giria.

Paramos nei už išskerstas kiaules, nei už perkamas avis pažiezdriškiai neprašė. Pirmu atveju gal net laimėjo. Mat visi, gavę kompensacijas už kiaules, pasirašė ir sutartis, kad kiaulių neaugins trejus metus. Čičiurkos sako, jokios sutarties nepasirašę, o draudimas auginti kiaules jiems baigsis šio gruodžio pabaigoje. Toliau bus matyti. Šeimos galva Alvydas mąsto, kad tas maras gal daugiau išpūstas dalykas. Kadaise kiaulės taip pat sirgdavo, krisdavo, bet niekas tokio vajaus nekėlė.

Čičiurkos dar laiko karvę ir augina jaučius pardavimui.

– Anksčiau karvė išlaikydavo šeimą, už parduotą pieną žmonės antrą algą gaudavo, dabar jau karvę reikia išlaikyti. Tad pieno niekam neparduodam, jis tik sau ir kaimynams, – sako ponia Ramunė.

Alvydas, neseniai atšventęs savo 50-metį, be savo ūkio turi dar du darbus. Jis dirba ugniagesiu Linkmenų komandoje ir yra seniūnaitis, kurio valdos nuo Darželių ir Cijonų rytinėje seniūnijos dalyje iki Šiškinių vakaruose. Seniūnaitis yra tarpininkas tarp seniūno ir gyventojų. Šie jam išsako savo pageidavimus, skundus, o seniūnaitis vėliau su seniūnu sprendžia, ką daryti.

Darbas ugniagesių komandoje taip pat „banguotas“. Tai, žiūrėk, savaitę kitą jokių iškvietimų, tai kaip atsirita tokia banga, tenka kiekvieną budėjimą vykti į mūšį su ugnimi. Paskutinė didesnė kova su liepsnomis buvo Palūšės miške. Degė jaunuolynas tarp Meironų ir skulptūrų tako Lūšių pakrantėje. Alvydas sako, kad neramiai laukia reformos, kai dalį darbų esą perims savanoriai ugniagesiai.

– Dabar rajone miestelių komandose dirba 54 ugniagesiai, po reformos 24 reikės atleisti, juos pakeis savanoriai. Kaip jie dirbs – neaišku, juk pas mus kaip mokama – taip ir dirbama. Linkmenyse liks 4 ugniagesiai, kuriems bus mokama alga ir dar keturi savanoriai, – pasakoja A. Čičiurka.

Pažiezdryje, kaip ir daugelyje kitų kaimų, gyvenimas atgyja vasarą, kai į tėvų ir senelių sodybas suvažiuoja po miestus išsivažinėjęs jaunimas. Žiemą, sako, kaimas tuščias, lieka vos keli gyventojai. Čičiurkos juokiasi, kad jų jaunimas gana patriotiškas. Atrodo, niekas neišvažiavę į užsienius (bent jau tokių neatsiminė), tik po Lietuvą išsibarstę. Prie namų ir Čičiurkų vaikai. Sūnus Marius gyvena su tėvais, o dirba, kaip ir tėvas, Ignalinoje ugniagesiu gelbėtoju. Dukra, retu vardu Redvita, studijuoja Vilniuje.

Autoriaus nuotr.