Įvairių radijo stočių pasiklausau. Bet kartais, jeigu radijo berniukų ir mergaičių balsų neskirtum, galėtum susipainioti, kuri čia šneka. Visas jas vienija vienas šnekėjimas: nuo sunkiausios dienos – pirmadienio – laukiama savaitgalio, ir sinoptikų labiausia išklausinėjama, koks bus oras ir ar pavyks gerai pašvęsti.

Didžiausia šventė yra sulaukus ilgojo savaitgalio. Ypač jeigu dar oras geras, tada „visa Lietuva“ važiuoja į Palangą. Pranešėjai praneša: Palangoje laukiama milijono lankytojų. Jau užsakyti visi, net patys brangiausi viešbučiai. Palanga dūsta, palangiškiai, kaip dabar priimta sakyti, trina rankas.

Ko gi jiems netrinti? Juk Palanga – vienas brangiausių pasaulio kurortų. Palangiškiai per kelis šiltesnius vasaros savaitgalius nori uždirbti tiek, kad užtektų visai žiemai. Tad nenuostabu, kad ir plėšia, ir rankas trina.

Taip, kur nors Egipte ar net Europoje už tuos pačius pinigus, kuriuos Palangoje poilsiautojai už savaitgalio nakvynę šuns būdoje sumoka, galima visą savaitę pusėtiname viešbutyje pragyventi. Ir pavalgysi ten pigiau bei geriau…

Bet juk teisingai sakoma: nepatinka Palangoje – važiuok į užsienį. Juk niekas nedraudžia pasirinkti. Ir važiuoja žmonės atostogauti į užsienį, o savaitgaliui – į Palangą. Ten, žinoma, vienas vargas, bet užtat yra kuo pasigirti. Koks tu bernas ar merga, jeigu aną savaitgalį Palangoje nebuvai?

Šiaip jau gerai padirbėjus ne nuodėmė ir pailsėti. Juoba sekmą dieną švęsti seniai prisakyta. Tik kai pasiklausai, kaip prastai gyvename, kaip mažai uždirbame ar visai darbo neturime, nelabai supranti, ką čia reikėtų švęsti.

Bet juk ir nešvenčiame. Palanga – prestižo reikalas. Kasmetinė, tradicine virtusi Jūros šventė su visokiomis mugėmis… Pasižiūrėjau, kas tose mugėse siūloma, – ogi viskas ne kartą matyta, kad ir per Kaziuko mugę: pintinės, molinukai…

Jūros šventėje šviežios žuvies nusipirkti neįmanoma! Ne tik šviežios, bet ir rūkytos. Matote, būtų pažeistos sanitarinės normos.

Na, o kai kurie muzikos festivaliai pamažu tampa pusiau oficialia narkomanų susibūrimo vieta. Tokių renginių organizatoriai, žinoma, tvirtina, kad ne tik narkotikai, bet ir alkoholis juose nevartojamas.

Šia pasaka norintys tikėti dar galėjo tuo tikėti, kol viena iš kaimynystėje vykusio muzikos festivalio organizatorių narkotikų neperdozavo ir su šiuo pasauliu neatsisveikino. Jos draugai organizatoriai apie šitą jos pomėgį nieko nežinojo? Taip ir patikėsime.

Tiesa, vos Joninių neužmiršau. Sakydamas „Joninės“ apie ką visų pirma pagalvoji? Taip, apie alų. Kaip sakė J. Jablonskis, „alus gerti sveika“. Jeigu nori švęsti, turi nepamiršti prisisiurbti alaus. Kitaip paparčio žiedo tau niekas neparodys.

Istorija nutyli, kiek aludariams kainavo Joninių paskelbimas nedarbo diena. Šita kampanija vyko per TV-3 televiziją, kurioje reklama kainuoja nepigiai. Bet ar jai buvo sumokėta ir kiek sumokėta – jau niekada nesužinosime.

O dar, sako, ir valdžią patepti reikėjo. Bet čia taip tik sakoma, ar ne?

Užtat koks triukšmas kyla dabar kam nors pasiūlius pamažinti švenčių. Ne tiek „liaudis“ piktinasi, kiek tie, kurie už tą piktinimąsi gali sumokėti. Tie, kuriems šventės yra pelningas dalykas. Todėl ir toliau švęsime ne ką mažiau negu dirbsime. Milijonierių nuo to tik daugės.

O tau atskirai šventės darytis nereikia. Valdžia tuo pasirūpins. Kartu su prekybininkais.