Savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir administracijos atstovai susitiko su Ignalinos rajono vietos veiklos grupės darbuotojomis – kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo vadove Ligita Smagurauskiene ir projektų vadove Jelena Jusis. Buvo aptarti2014–2020 m. Ignalinos rajono kaimo ir žuvininkystės plėtros strategijos rengimo klausimai, pasiekimai ir problemos. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai ir susitikimai su bendruomenių, vietos valdžios, verslo atstovais, jaunimu ir aktyviais kaimo gyventojais, kurie nori pagerinti gyvenimo kokybę, kurti ir patys tobulėti.  

Pastebėta, kad rajono kaimo vietovėse 2007–2013 m. įgyvendinta daugiau nei 100 projektų iš LEADER programos: sutvarkytos viešosios erdvės, pagerinta vandens kokybė, suremontuoti pastatai, įrengtos poilsio, sporto aikštelės, suorganizuoti įsimintini renginiai. Tinkamai parengus naująją strategiją tikimasi gauti 1,6–2,1 mln. eurų paramą.

Kaip sakė L. Smagurauskienė, daugiausia būsimo finansavimo lėšų (apie 75 proc.) bus skiriama verslo ir verslumo skatinimui kaimo vietovėse, taip pat numatoma remti investicijas į materialųjį turtą, netradicinį ūkininkavimą, kultūros savitumo išsaugojimą ir tradicijų tęstinumą, turizmo paslaugų kūrimą ir plėtrą ir kt.  Siekiama aktyvinti socialinį verslą – t. y., įvairias bendruomenių mokamas paslaugas, už kurias gautas pelnas bus naudojamas tolimesnei veiklai, bendruomenių poreikiams. Kita socialinio verslo sritis –  privataus verslo teikiamos paslaugos, orientuotos į visuomenės gerovę. Strategijoje bus įsipareigota sukurti iki 20 darbo vietų. Pradėjus įgyvendinti strategiją, parama bus skiriama dalimis pagal padarytą pažangą.

Pasitarimo metu jo dalyviai įvardijo pagrindines rajono kaimiškų vietovių ir pareiškėjų stiprybes, galimybes, silpnybes ir grėsmes. Pagrindinės stiprybės: kaimų bendruomenių sustiprėjimas, įgyta patirtis; visų žmonių gerovei įtaką padarę įvairūs  infrastruktūros gerinimo ir kiti jau atlikti darbai; gamtinis potencialas, vietovių patrauklumas, turizmo plėtros galimybės; materialusis ir žmogiškasis kultūros paveldas; geras susisiekimas.

Suformuluotos ir galimybės pasinaudojant parama – tai dalijimasis patirtimi, įvairūs mokymai bei visų akcentuotas finansinis rėmimas (bendruomenių kūrimosi, registracijos išlaidos). Meras H. Šiaudinis patikino, kad savivaldybė prisidės prie bendruomenių įgyvendinamų visuomeniškų  projektų.  Pagrindinis kriterijus vertinant projektus, kaip sakė L. Smagurauskienė, kaip tik ir bus sąlyga, kad kuo daugiau žmonių pasinaudotų jo rezultatais.

Kaip didžiausios silpnybės įvardinti šie veiksniai:  mažėjantis gyventojų skaičius, vyresnis jų amžius; mažas verslumas ir aktyvumas; lyderių stoka bei nedidelis pačios bendruomenės ir toje vietoje veikiančių įmonių, įstaigų finansinis potencialas. Panašios yra ir galimos grėsmės, prie jų dar priskirtos nepatrauklios projektų paramos sąlygos, idėjų stoka ir vietos gyventojų emocinės paramos lyderiams trūkumas (apkalbos, kaltinimai ir pan.).

Susitikime kalbėta apie sudėtingas strategijos ir pačių projektų vertinimo sąlygas, sunkumus, su kuriais susiduria bendruomenės imdamos paskolas ir kitus biurokratinius dalykus, kurie apsunkina paramos įsisavinimo procesą ir apskritai  mažina žmonių norą imtis veiklos. Parengus minėtą strategiją dar laukia ilgas jos vertinimas, derinimas su valdžios institucijomis. Pirmieji kvietimai teikti paraiškas, kaip tikimasi, įvyks 2016 m. antrąjį pusmetį.