Agurkų sezonas – tai toks metas politikoje, kai niekur nieko nevyksta.

Vargu ar tai susiję su politikų pomėgiu auginti agurkus. Gal kai kuriuos politikus ir galima įsivaizduoti palinkusius prie agurkų lysvės, bet kai kuriuos – sunkoka būtų. Pavyzdžiui, premjero Algirdo Butkevičiaus pomėgiai tikrai kitokie. Sūdantį agurkus dar galima jį įsivaizduoti, bet sodinantį…

Ar pastebėjote, kad apie politikų pomėgius mūsų žurnalistai kažkodėl nieko nerašo? Kitur pasaulyje gali sužinoti, ką vienas ar kitas valstybės vadovas laisvalaikiu veikia, ką valgo, su kuo… Ne, apie tai nereikia.

Bet ir apie pomėgius mūsų žurnalistai tyli.

Čia priežasties, manau, toli ieškoti nereikia. Kuo mūsų „žiniasklaida“ minta? Skandalais ir skandaliukais. O kokį skandalą gali išsunkti iš politikų pomėgių, žinoma, jeigu jie nesusiję su kai kuriais nukrypimais?

Beje, apie tuos nukrypimus geriau nežinoti, kitaip ir darbo neteksi, ir tavo darbovietė dotacijų… Buvo panašių dalykėlių, ar ne?

Vienintelis pomėgis, apie kurį žinome – tai Prezidentės Dalios Grybauskaitės bitės. Ir tos tik iš pagarbaus atstumo aprašomos. Iki šiol, sakysim, nemačiau nė vienos prezidentinės bitės nuotraukos. Matyt, skaudžiai gelia.

Tad belieka rašyti apie agurkus be politikos. Kitaip tariant, apie agurkus paprasto skaitytojo darže. Juk jeigu pradėčiau rašyti apie ūkininkus, tektų prisiminti prieš mėnesį per televiziją matytus reportažus apie išdžiūvusius javus ir apie tai, kad Lietuvos ūkininkai šiemet bankrutuos.

Tiesa, dabar paaiškėjo, kad derlius bus rekordinis, ir nė vienas žurnalistas tų savo rodytų reportažų nebeprisimena.

Na, kadangi Lietuvos ūkininkai kasmet bankrutuoja po kelis kartus, apie ūkininkus ir agurkus – nė žodžio. O štai darže agurkai šiemet tikrai prastai dera. Seniai tokio nederliaus nebuvo. Kadangi mes ne tik nebankrutuosime, bet ir nei iš valdžios, nei iš Briuselio to būsimo bankroto proga nė euro neišpešime, apie tai galima ramiai, be ašarų kalbėti.

Pomidorai, beje, irgi prastai derėjo. Dabar kai užkepino, pradėjo geriau nokti. Bet tų, kurie anksčiau turėjo raudonuoti, jau nebebus…

Šiemet, jeigu paverkti imčiausi, apskritai metai prasti. Uodų beveik nebuvo – kur tai matyta? Kirminėliai agrastų lapus nugrauždavo – dabar vos vieną kitą mačiau. Žodžiu, nei kirminų, nei vabalų. Kas dėl to kaltas?

Aišku, valdžia. Ir dabartinė, ir buvusi, ir būsima. Kur mes taip nueisime, jeigu ir būsima valdžia bus prasta, aš jūsų klausiu?

Apskritai, gerbiamieji, toks oras, tokia kaitra, o jūs čia sėdite ir laikraštį skaitote. Agurkų dar bus, ir politikai jums jų prisūdys, ir žurnalistai primarinuos. O kol kas naudokitės vasara, pailsėkite, jėgų pakaupkite. Ateityje pravers.