MI skaitytojas, gyvenantis Turistų gatvėje, kreipėsi į redakciją, prašydamas išaiškinti triukšmo poveikį sveikatai. Žmogus teigė vargstantis dėl triukšmingai (griaudėjant muzikai) vėlai vakarais be paliovos važinėjančių automobilių, dėl ilgai vakarojančių ir bute dundančių kaimynų, ir norėjo sužinoti, ar vis tik triukšmas tik tuo metu erzina, ar turi ir rimtesnių pasekmių. Kaip ten bebūtų, didesnis ar mažesnis triukšmas yra kasdienis mūsų palydovas ir daugelis esame taip prie jo įpratę, kad jo visai nebegirdime. 

Kokios yra triukšmo normos?

Leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką, negali sutrikdyti sveikatos. Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ yra tokie.

Garso lygis miestuose prie gyvenamųjų namų, mokyklų ir darželių dieną turi būti ne didesnis kaip 70, vakare nuo 18 val. – 65, naktį – 60 decibelų. Gyvenamųjų patalpų miegamuosiuose kambariuose nuo 6–18 val. ekvivalentinis garso lygis gali būti 45 decibelai, maksimalus – 55 decibelai. Nuo 18–22 valandos ekvivalentinis garso lygis gali būti 40, maksimalus – 50 decibelų. Nuo 22–6 val. – atitinkamai 35 ir 45 decibelai (kalbos garso lygis 50–60 decibelų, barnio – 70 decibelų, šnabždesio – 30–40 decibelų, telefono skambučio, durų trinksėjimo – 80 decibelų).

Poveikis žmogui

Triukšmas mažina organizmo imuninį atsparumą. Triukšmas, kaip lėtinis (nuolatinis) streso šaltinis, veikia centrinę nervų sistemą ir kelia įvairių sveikatos sutrikimų – hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, depresiją, psichikos ligas. Pradžioje triukšmas erzina, vėliau sutrikdo miegą, todėl padidėja dirglumas ir atsiranda nuovargis. Net palyginus nestiprus 60–70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija.

Kartais mums, gydytojams, būna sudėtinga nustatyti daugelio ligų priežastis. Triukšmas sukelia miego sutrikimus, kurie įtakoja ne tik kitos dienos nuotaiką bei darbingumą, bet ir savijautą. Nuolatinis triukšmas pakenkia nervų širdies, kraujotakos, virškinimo sistemas, pakyla kraujospūdis, didėja raumenų įtampa, pakyla smegenų skysčio spaudimas. Triukšmingoje aplinkoje krenta darbingumas, pablogėja reakcijų greitis, judesių koordinacija, didėja nervinė įtampa, didėja traumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad nuolatinėje triukšmingoje aplinkoje žmogus, kad galėtų išlaikyti tokį pat veiklos lygį, sunaudoja 10–20 proc. daugiau fizinių ir nervinių-psichinių jėgų.

Vaikai ir triukšmas

Vaikų klausa jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama. Triukšmas gali sukelti vaikų stresinę reakciją: padažnėja širdies ritmas, padidėja hormonų išsiskyrimas. Dėl miego sutrikimų gali pablogėti vaiko vystymasis. Jeigu nėščiąją veikia aplinkos triukšmas, tai ir vaisiaus raida gali būti sutrikdyta. Beje, vyresnio amžiaus žmonės taip pat labai jautrūs triukšmui.

Dar mokykliniame amžiuje mobilieji telefonai, muzikos pasiklausymo ausinukai sukelia rimtų klausos problemų. Daugelis nesiskirdami su šiais įrenginiais nei namuose, nei poilsiaudami, neleidžia pailsėti savo ausims nuo triukšmo.

Sergant gripu, angina, kvėpavimo organų ligomis ir klausant muzikos ausinuku, klausa ypač pažeidžiama. Nerekomenduojama klausytis muzikos ausinuku valgant, kramtant kramtomąją gumą – tuo metu vidurinė ausis veikiama staigių slėgio pokyčių.

Triukšmo lygio matavimus galima užsisakyti Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotose bandymų laboratorijose, jei kalbėt apie policijos pareigūnus. O štai kiekvienas savo reikmėms gali naudotis tiesiog telefoniniu garso matuokliu, įdiegiant specialią programėlę KHTSXR, arba tiesiog įsigyti tokį prietaisą, kad ir internetu, kainuojantį nuo 80 eurų.