Būdamas vaikas vargu ar rastum įdomesnį žaidimą už smėlį ir vandenį. Vaikus lyg magnetu traukia smėlio dėžės, upės ir ežerai bei namų kiemuose esantys savos gamybos vandens telkiniai.  Taigi, koks smėlis turėtų būti vaikų žaidimų dėžėje ir kur jo gauti? Sunerimus šalies didžiųjų miestų vaikų tėveliams dėl smėlio dėžių ir jose tykančių pavojų, tuo pačiu klausimu į MI kreipėsi ir ignaliniečiai. Užsukome į Utenos visuomenės sveikatos centro Ignalinos skyrių pasikalbėti su vyresniosiomis specialistėmis Irena Viškeliene ir Danguole Rėksniene.

Specialisčių teigimu, Lietuvoje nėra jokio oficialaus dokumento, numatančio, koks smėlis turi atkeliauti į tiek daugiabučių namų kiemų, tiek privačių namų vaikų smėlio dėžes, kaip tos dėžės turėtų būti įrengtos bei kaip tas smėlis jose prižiūrimas. Nėra atliekami ir privalomi smėlio tyrimai.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatyti tik visuomenės sveikatos saugos reikalavimai vaikų darželiuose, mokyklose bei vaikų globos namuose esančioms smėlio dėžėms, smėlio aikštynams. Smėlis juose turi būti keičiamas ir atnaujinamas kasmet bei pagal epidemiologines reikmes – nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius.

Be to, smėlis turi būti perkasamas pagal poreikį, o smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo – reikėtų jas uždengti. Smėlio dėžėse mėgsta pasikapstyti tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai, o žiemą čia gali įsikurti pelės. Toks smėlis – pavojingas vaikų sveikatai.

Visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja smėlį pirkti iš įmonių ar parduotuvių, o ne patiems jį kasti iš bet kur. Smėlis turi būti švarus, be šiukšlių, be akmenų, be priemaišų, neužterštas parazitais ar cheminėmis medžiagomis. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad smėlio dėžė būtų dengiama ar kaip nors kitaip apsaugota nuo taršos. Specialistų teigimu, už vaikų žaidimo aikštelių įrengimą daugiabučių rajonų kiemuose ir jų priežiūrą yra atsakingos savivaldybės ir seniūnijos.

Kadangi dokumento, numatančio individualių namų kiemuose ar daugiabučiuose rajonuose esančių smėlio dėžių įrengimą ir smėlio priežiūrą, nėra, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja vadovautis tais pačiais reikalavimais, kaip yra prižiūrimos ir vaikų darželių, mokyklų ir globos namų teritorijose esančios smėlio dėžės.

Tiesa ir tai, kad mūsų Visuomenės sveikatos centro specialistai kasmet pasirinktinai tiria tik vienos įstaigos smėlio dėžes ir tik dėl intriobiozės (dėl spalinių). „Kadangi visi tyrimai mokami, o juos atlikti nėra privaloma, tad pageidaujantys (namų bendrijos ar gyventojai) galėtų patys užsisakyti tokius tyrimus Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje“, – teigia specialistės.

Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis patikino, kad mieste esančias smėliadėžes prižiūri seniūnija. Kiekvieną pavasarį seniūnija aprūpina visas miesto dėžės nauju smėliu, kurį miesto vaikams dovanoja Azos karjero savininkas Ričardas Dapkus, o transportu pasirūpina seniūnija. Tyrimų seniūnija, deja, neorganizuoja.

Taigi, pirmiausia, svarbiausia ir vienintelė apsaugos nuo parazitų ir pavojingų ligų priemonė – higiena.