Sekmadienį Mielagėnai vėl lūžo nuo žmonių apgulties, daug jų netilpo net į bažnyčią. Šie nuo kaitros prieglobsčio ieškojo šventoriaus medžių paunksnėje. Sausakimšoje bažnyčioje taip pat buvo ne ką vėsiau. Miestelis šventė jo vardo paminėjimo 500 metų sukaktį,  taip pat dabartinės Mielagėnų „katedros“, kaip savo bažnyčią dėl panašumo į Vilniaus katedrą baziliką vadina mielagėniškiai, 225-ąsias metines. Šv. Mišias aukojo Vilniaus Jurgio Matulaičio parapijos klebonas, teologijos mokslų daktaras, kraštietis kun. Valdas Girdziušas, jam padėjo kun. Antanas Valatka. Šventėje ir Mišiose dalyvavo europarlamentaras Bronis Ropė, rajono meras Henrikas Šiaudinis, keli rajono tarybos nariai ir savivaldybės administracijos atstovai, Švenčionijos klubo nariai, daug kitų svečių ir kraštiečių iš visos Lietuvos.

Istorijos dulkes nužėrus

Istorinę apžvalgą pateikė vietos bendruomenės pirmininkė Valė Švarcienė. Ji sakė, kad istorikai (tarp jų MI bendradarbis Romutis Matkevičius) archyvuose „atkasė“, kad pirmas Mielagėnų vardas paminėtas 1515 m. Lietuvos metrikos 1-ojoje užrašymų knygoje. Tais metais balandžio 14 d. Vilniaus tijūnas Butrimas Nemirovičius pardavė Vilniaus horodničei Stankuvienei nenaudojamas Mielagėnų (Mielogonišče) žemes. O dabartinė bažnyčia (pirmoji medinė pastatyta 1760 m.), vėliau kiek pakeista, buvo pašventinta Mielagėnų klebono, Livonijos kanauninko Vaitiekaus Odolinskio 1790 m. Taigi prieš 225 metus. Beje, išeitų, kad šiemet pusapvalė data ir nuo pirmosios bažnyčios pastatymo – sukanka 255-eri metai. Taigi minėtinų datų – koją nusilauši…

Mielagėnų klebonas kun. Marijonas dėkojo visiems, prisidėjusiems rengiant šventę, savo pagalbininkus ilgai vardindamas vardais ir pavardėmis. Dėkojo ir visiems atvykusiems į šventę, tarp jų ir žiniasklaidos atstovams. Rajono merui klebonas įteikė Mielagėnų vėliavą su įpareigojimu kelti ją visuose rajono renginiuose. Dar bažnyčioje, o vėliau ir lauke daugelis gavo miestelio popierinių vėliavėlių su koteliu, kurių parūpino Švenčionijos klubas.

Atidengtas paminklas

Po Mišių visi pakviesti į tądien, ko gero, svarbiausią šventės dalį – paminklo, skirto miestelio vardo paminėjimo 500-ąjai sukakčiai, atidarymą ir pašventinimą. Granito paminklas – moteris (motina) laikanti skydą, ant kurio užrašyta: „Mielagėnų vardui 500 1515–2015“. Paminklo cokolyje užrašas: „Rėmėjai – Medžiotojų klubas Mielagėnai-1“ Mat paminklo pastatymą finansavo būtent medžiotojai, skyrę tam 1500 eurų. Dar apie 720 eurų iš laimėto projekto pridėjo Mielagėnų bendruomenė. Paminklo autorius – Valentinas Šimonėlis iš Utenos r., bet jo vardo ant paminklo nėra – prašė neminėti. Paminklą atidengė (maršką nuo jo nutraukė) Mielagėnų seniūnaitis ir Medžiotojų klubo pirmininkas Romas Akinskas ir bendruomenės pirmininkė V. Švarcienė. Paminklą pašventino kun. dr. V. Girdziušas. Bažnyčios choras (jo dalyviai – ir vietos saviveiklininkai) sugiedojo „Tautišką giesmę“, Mielagėnų himną (Onos Černiauskaitės žodžiai), tris kurtinančias salves, skirtas Europos Parlamentui, Lietuvai, Ignalinai ir Mielagėnams, iššovė senovinė patranka, specialiai atvežta iš Anykščių. Ta proga europarlamentaras B. Ropė šalia paminklo pasodino jo padovanotą medelį. Vėliau jis sakė, „kadangi, pasirodo, Mielagėnų vardo paminėjimo dokumento data (balandžio 14 d.) sutampa su mano gimtadieniu, tai jaučiuosi kažkiek susietas su miesteliu, reikės dažniau čia lankytis,  prižiūrėti šį medelį“.

Sveikinimai, dovanos, linkėjimai

Po paminklo atidarymo ceremonijos žmonių upė patraukė į tradicinę švenčių vietą. Laukė koncertas, tačiau prieš tai, scenoje susodinus svečius, liejosi jų sveikinimai ir linkėjimai. Pirmiausia visus pasveikino Mielagėnų seniūnė Milda Bielinienė, kuri už visus gražius darbus Mielagėnuose dėkojo kun. Marijonui Savickui, bendruomenės pirmininkei V. Švarcienei, bendruomenės įkūrėjui ir miestelio herbo bei vėliavos krikštatėviui Arūnui Grabažiui, rajono valdžiai, kuri niekada neatstumia, o padeda ir remia. Buvo pakeltos net penkios vėliavos: ES vėliavą kėlė B. Ropė, Lietuvos trispalvę – kun. M. Savickas, rajono – meras H. Šiaudinis, Mielagėnų – seniūnė M. Bielinienė ir Vatikano (Bažnyčios) – kun. dr. V. Girdziušas.

Europarlamentaras B. Ropė sakė: „Jau seniai supratau, kad Mielagėnų vardas yra kilęs ne nuo ko nors, o nuo mielos vietovės, mielos bendruomenės, mielų žmonių. Kadaise miestelius, bažnyčias, paminklus statė mecenatai, šiandien tuo rūpinasi patys žmonės, o mecenatas yra Europa su savo pinigėliais. Reikia nusilenkti mūsų protėviams, kurie kadaise visa tai statė ir kūrė, bet reikia nusilenkti ir žmonėms, dabar visa tai prižiūrintiems, kad būtų ką palikti savo vaikams“.

Rajono meras H. Šiaudinis: „Mielagėnai rikiuojasi prie tų negausių vietovių, kurios mini savo pusės tūkstančio metų sukaktis. Rajone tokių tik vienas kitas miestelis – Rimšė, Daugėliškis. Ignalina kitąmet minės tik 150-ąsias savo metines. Džiugu, kad Mielagėnai kasmet gražėja. Tai vyksta bendromis vietos valdžios, bendruomenės ir bažnytinės valdžios jėgomis ir pastangomis. Linkiu Mielagėnams sulaukti dar daug jubiliejų ir sukakčių“. Kadangi mielagėniškiai labai mėgsta gėles, rajono savivaldybė bendruomenei padovanojo labai didelę vazą, kurią teko nešti  dviems žmonėms.

Seimo nario, kultūros ministro Šarūno Biručio padėjėja Milda Dikmonienė Seimo Padėkos raštus įteikė klebonui kun. M. Savickui, seniūnei M. Bielinienei ir bendruomenės pirmininkei V. Švarcienei. Įteikdama Padėką klebonui, padėjėja perskaitė Š. Biručio žodžius: „Dėkoju Jums už prasmingus ir kilnius darbus, gražių svajonių siekimą, Jūsų gerumą ir meilę, savo piliečiams suteiktą šviesų žiburį, kviečiantį kurti ir veikti. Stiprios sveikatos, neblėstančios energijos ir Dievo palaimos“. Visiems apdovanotiesiems kultūros ministro padėjėja įteikė po vazoninę gėlę.

Švenčionijos klubo atstovas Albinas Cibulskas dar kartą prisiminė istoriją, dėkojo istorikams, rašantiems ir supažindinantiems žmones su kaimų, miestelių, dvarų istorijomis, kas yra labai svarbu. Dėkojo ir „Mūsų Ignalinai“, itin daug rašančiai istorijos temomis, nes būtent iš šio laikraščio puslapių, sakė, jis daug ką sužinąs.

Šiūlėnų bendruomenės pirmininkė Marijona Lukaševičienė prie sveikinimų pridėjo didelį pyragą, rajono tarybos narys Vilius Cibulskas – šakotį, kalbėjo ir Mielagėnams daug gražių dienų ir klestėjimo linkėjo ir kiti šventės svečiai.

Pramogos

Po oficialios dalies prasidėjo linksmoji dalis – koncertai. Griežė Utenos miesto kaimo kapela „Gija“, Adutiškio miestelio kapela, šoko Adutiškio moksleivių ansamblio „Vosilkėlės“ šokėjai. Griežiant kapeloms, sukosi ir drąsiausios publikos šokėjų poros, pašokdintas buvo ir europarlamentaras.

Kitame aikštės kampe publika būriavosi ties žuvienės katilais. Net du jų išvirė Palūšės žuvienės meistras Stanislovas Rastenis, tad žuvienės užteko visiems. Kaip ir R. Akinsko išvirto žvėrienos plovo, kuriuo vaišinti svečiai, taip vadinamoje veidrodinėje salėje. Miestelyje veikė net dvi puikios parodos: tautodailininko Mindaugo Milinavičiaus drožinių ir karikatūrų (kas buvo naujiena) bei Medžiotojų klubo medžioklės trofėjų paroda. Gaila tik, kad jos šventėje kažkaip nebuvo reklamuotos, tad ties jomis stabtelėjo toli gražu ne kiekvienas pro šalį praeidamas. Savo išties gražių drožinių siūlė medžio drožėjas Saulius Sveikauskas iš Maldanėnų. Dar į valias buvo kermošinių cukrinių saldainių, kitų skanėstų, suvenyrų.

Prasidėjo 501-ieji Mielagėnų metai…

Autoriaus nuotr.