Švieski, žvaigžde, aukštai,
Kad naktyje nepaklysčiau.
Keliavau taip ilgai –
Veski ten, kur žali ąžuolai.
Švieski aukštai, mano žvaigžde,
Švieski, viena man likai

„Kai mane, jauną kunigą, 1966 m. paskyrė dirbti į Kazitiškio kraštą, į Grybėnus, buvau palydėtas tokiais žodžiais: „Supus jis ten“. Kad nesupūčiau, nusipirkau šautuvą ir pradėjau medžioti. Štai koks mano laimės receptas. To paties – rasti gyvenime ramstį – linkiu ir jums visiems. Aš pasitikiu Dievu, tik vis prašau neatimti jėgų ir proto. Niekada neapleiskite tikėjimo, kad ir kaip sunku būtų“, – Grybėnų kraštiečių susiėjime sakė kone 50 metų šiose žemėse žmones tikėjimo tiesų mokęs kun. Jonas Kardelis.

Žolinių dienos popietę Grybėnų kaimo pradžioje, šalia kaimo kryžiaus, susirinko kelios dešimtys šio krašto gyventojų, tėviškėnų, svečių. Visi labinosi, šnekučiavosi, po ilgų nesimatymo metų iš naujo pažindinosi, džiaugėsi ir guodėsi gyvenimo staigmenomis. Atvykus naujajam kunigui Sigitui Grigui, visų dėmesys nukrypo į jį. Pasilabinęs su kunigu Jonu, rajono valdžia, kreipėsi ir į visus jo laukusius. Po bendros maldos kunigas palaimino visus susirinkusius ir palinkėjo paties svarbiausio gyvenime – ramybės, tą patį paprašęs padaryti ir visus susirinkusiuosius.

Besišnekučiuodami visi patraukė į kitą gyvenvietės galą, pakeliui grožėdamiesi viena už kitą tvarkingesnėmis sodybomis. Grybėnų kaimo seklyčioje (vietinių vadinamu klubu) visų jau laukė gaspadinė (Laima Teteriukovienė) ir gaspadorius (Dovydas Cicėnas).

Pasakyti, kad nustebino, būtų per maža. Pamačius, kiek įdėta darbo, rengiantis šiai šventei, akimirksniu užgimė susižavėjimas ir pagarba šiems žmonėms. Idėjos autorė ir organizatorė – kaimo laisvalaikio organizavimo specialistė Jolita Rimkuvienė, o visos idėjos įgyvendintojai, atlikėjai ir pateikėjai – Laima Teteriukovienė su Dovydu Cicėnu ir kaimo jaunimas. Rezultatai pradžiugino ir vietos gyventojus, ir svečius. Surinkta bei susisteminta daugybė medžiagos, fotografijų apie kaimo istoriją, asmenybes bei parengtos skaidrės, užrašyta kaimo legenda, įamžintos visos kaimo sodybos. Po trejų metų, švenčiant apvalią sukaktį, planuojama išleisti krašto istoriją, tad visi, galintys papildyti ir turintys informacijos, kviečiami suskubti.

Nuo kaitros pasprukę ir pasislėpę kaimo seklyčioje, grybėniškiai smalsiai apžiūrinėjo parengtas parodas, foto albumus. Suskambus pirmiesiems muzikos akordams, salė nuščiuvo. Gaspadorius su gaspadine pristatė svečius. Seniūnas Drąsutis Jelinskas labai džiaugėsi, pamatęs daug matytų veidų, tačiau juos matydamas būtent čia, seniūnas suprato, kad kažkuri jų širdies dalelė yra čia, Grybėnuose, su grybėniškiais.

Rajono vicemeras Gintautas Kindurys su žmona taip pat pagerbė šio krašto žmones savo buvimu drauge ir netgi atvežė dovanų jauniausiam ir vyriausiam gyventojams. Vyriausias grybėniškis – Jonas Šalna (93 m.), o jauniausias – Vilius Kardelis (3 mėn.).

„Džiaugiuosi jūsų drąsa ir ryžtu, pirmą kartą šiame krašte suorganizuoti tokį renginį. Bendravimas, buvimas kartu, istorijos prisiminimas stiprina bendruomeniškumą, įkvepia naujiems darbams. Juk kaip ten bebūtų, tačiau bėdoje artimiausi giminės – kaimynai, todėl labai svarbus susiklausimas, susiėjimas ir betarpiškas bendravimas. Nesustokite ir toliau drąsiai eikite pirmyn savo pramintame kelyje…“, – sakė vicemeras G. Kindurys.

Sveikinimo žodį tarė ir iki 2002 m. veikusios Grybėnų mokyklos direktorius Leonas Bagdonas. Prisiminęs mokyklos laikus ir draugiškus santykius su visa visuomene, direktorius palinkėjo visiems gero gyvenimo kelio, daug džiaugsmo ir viso, ko širdis geidžia.

Labai neįprastai ir netikėtai į grybėniškius kreipėsi buvęs kolūkio „Kelias į komunizmą“ pirmininkas Vytautas Kajėnas: „Mieli Grybėnų krašto žmonės, susiklostė taip, kad jaunam teko dirbti su jumis. Buvo visko: ir gero, ir blogo, džiaugėmės, pykomės ir barėmės. Žinau, kad buvo daug kas ne taip, buvo ne taip pasielgta, kaip derėta. Atleiskite man, atsiprašau jūsų. Buvai jaunas, be patirties, o jūsų dėka sėmiausi jos ir išmokau siekti sėkmės. Linkiu visiems jums būti laimingiems. O kartu prisiminkime ir išėjusius Amžinybėn, kurie čia dirbo su mumis ir po mūsų. Pagerbkime juos tylos minute“.

Vyriausiojo kaimo gyventojo Jono Šalnos dukra Teresė su žentu įteikė kepalą duonutės, skirtos bendrystės stalui. O gaspadinė bendruomenės vardu iškilmingai pasveikino ir naująjį kunigą Sigitą Grigą.

Gaspadorius su gaspadine apžvelgė įdomesnius kaimo istorijos fragmentus ir pristatė įvairias nominacijas pelniusias sodybas. Tokių buvo net 10. Seniūnas D. Jelinskas įteikė padėkos raštus, atminimo dovanėles. Taip pat padėkos raštais ir gėlėmis apdovanotos ir darbščiausios kaimo gaspadinės, paruošusios neregėto didumo vaišių stalą.

Smagiausia dovana vis tik buvo tautiškos muzikos ansamblis „Vilnija“. Saulute ritantis už miško, grybėniškiai su svečiais būriavosi jau prie gausaus vaišių stalo.

O visus nuostabaus skonio žuviene vaišino Viktoras Ivanovas iš Švedriškės, geriau visiems pažįstamas Puntuko pravarde. Beje, šis vyras ne tik gardžią žuvienę verda, bet ir profesionaliai rūko žuvis ir kitus patiekalus iš žuvies gamina.

Dūko, šėlo grybėniškiai ligi pirmų gaidžių. Ir žadėjo vėl pasimatyti po trejų metų…

Autorės nuotr.