Skip to content

Gudrus ministrės žingsnis

Štai ir turime didelį įvykį Lietuvos gyvenime: švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nusprendė, kad abiturientai turės laikyti valstybinį matematikos egzaminą. O kas to egzamino nelaikys, tas negalės įstoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, kitaip tariant, už mokslus turės mokėti iš savo kišenės.

A. Pitrėnienė baigė mokslus Vilniaus pedagoginiame institute („pedagoškėje“) ir įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę. Bet tai nereiškia, kad ponios A. Pitrėnienės išsimokslinimas tuo ir baigėsi. Ji Klaipėdos universitete (buvusioje Klaipėdos „pedagoškėje“) įgijo dar ir edukologijos magistrės kvalifikaciją.

Kaip manote, kodėl pedagoginis institutas buvo pavadintas edukologiniu? Kam čia reikėjo nelietuviško žodžio?

Visokių lietuvių kalbos komisijų to net neklausiu: jos visais būdais stengiasi išromyti kalbą, išmesti iš jos žodžius, kuriuos mūsų seneliai sėkmingai vartojo, arba senovinį kokio kaimo pavadinimą neatpažįstamai sukirčiuoti, bet kai kam nors labai norisi, tuoj įkiša – vietoj pedagogikos – edukologiją, vietoj pederasto – gėjų…

Pateikiu apibrėžimą: „Edukologija – socialinis mokslas, tiriantis įvairiapusį žmogaus ir grupių ugdymą(si)“. Tad pakeitimu gal sumokslinti norėta – ne bet ką, o pedagoginį institutą. Juk kai kas sako, kad baigęs „pedagoškę“ – tai tas pats, kaip nieko nebaigęs. O baigęs edukologijos universitetą ar net tapęs edukologijos magistru – jau mokytas….

Bet kam visi tie svarstymai, mokyta A. Pitrėnienė ar ne. Pas mus, Lietuvoje, ministrams išsimokslinimas nebūtinas. O A. Pitrėnienė ne tik švietimo („mokslo“ kažkaip sunku rašyti), bet ir žemės ūkio ministre galėtų būti.

O sprendimą įvesti abiturientams valstybinį matematikos egzaminą reikia vadinti labai gudriu (nesvarstysiu, kuo skiriasi žodžiai „gudrus“ ir „protingas“). Sakote, tiems, kurie nenori papildomai galvą džiovinti, o svarbiausia – mano, kad gyvenime jiems matematikos mokslų neprireiks, teks už aukštuosius mokslus valstybei mokėti?

Paprasčiausias pasirinkimas bus: arba tu moki valstybei už mokslus, arba repetitoriams už papildomas matematikos pamokas. Jei jau edukologiją aiškinau, tai ir čia paaiškinsiu: repetitorius – tai tas pats mokytojas. Tik jis išaiškins tau tai, ko neišaiškino pamokose, ir jau už pinigus.

Sakote, nereikia pulti vargšų pedagogų – jie tik truputėlį prie savo vargano atlyginimo prisiduria.

Štai tokia viena pažįstama mokytoja gyvena Vilniuje, savo bute. Iš varganų pinigėlių, kuriuos susirinko mokydama savo mokinukus, nusipirko dar porą butų, ir dabar prie vargano atlyginimo prisiduria, apgyvendindama tuose butuose studentus.

Svarbiausia yra tai, kad didžioji dalis šviesos švyturių (ha!) uždarbiauja nelegaliai, kitaip tariant, nemoka valstybei jokių mokesčių. Kažkodėl esu įsitikinusi, kad tokius sukčius mokytojus (gerai skamba, ar ne?) reikėtų sodinti į kalėjimą.

O gal tai ir yra didysis A. Pitrėnienės sumanymas? Dabar repetitoriai daugiausia lietuvių ir užsienio kalbų moko, o kai dar prisidės matematika ir nelegaliai uždarbiaujančių prisidės, bus galima iš karto visus susemti.

Čia ir besimokantys pas tokius mokytojus padėti galėtų. Na, bent tie, kurie, sumokėję repetitoriams, paskui egzaminų neišlaikė. Skambutis į mokesčių inspekciją – mokesčiai nesumokėti – tokiam mokytojui per sprandą…

Bet ne, greičiau reikia sakyti kitaip: kas gali paneigti, kad A. Pitrėnienei matematikos repetitoriai už matematikos egzamino įvedimą nesumokėjo?

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje