Visada pagalvoju, kaip reikia vairuoti, kad partrenktum žvėrį ar kokį šunelį? Lėkti lyg išdegus akis? Nestebėti besikeičiančios aplinkos palei kelią? Galiausia nepaisyti įspėjamųjų ženklų? Juk žvėrys kelyje – įprastas, kasdienis dalykas. O gal kažkas jaučia malonumą, galėdamas bet kokia kaina nužudyti? Žvėrys – ne kvaili. Tik nereikia patiems būti kvailesniems, dedantis gudresniais. Rugpjūtis-rugsėjis – aktyvus kanopinių migracijos ir poravimosi metas.

Besibaigiant vasarai ypač padidėja tikimybė kelyje susidurti su stambiais miško žvėrimis. Nukirtus javus, daugelis stirnų, šernų iš laukų patraukė į miškus, miškelius, baigiasi stirnų ruja ir tuoj prasidės briedžių bei tauriųjų elnių „vestuvės“. Rudenį žvėrys skubės persikelti į ramesnes, maisto gausias priebėgas, be to, aktyviai maitinsis ir kaups riebalų atsargas žiemai. Stambieji žvėrys mielai naudojasi žmonių sukurtomis ganyklomis, todėl jų paros ritme yra vietos kelionei į laukus, maitinimuisi, grįžimui. Kartais taip keliaujama ne vieną kilometrą. Natūralu, jog šių kelionių metu žvėrių takai kerta kelius, net judrias magistrales, o ką jau bekalbėti apie mūsų rajono kelius ir keliukus. Susitikus žvėriui ir automobiliui, kyla klausimas – kas kam turi duoti kelią? Ar mes kertame jų kelią? Ar jie mūsų? Kai kam ir taip aišku, tačiau, kaip minėjau, dažnas mūsų net nesusimąsto apie tai. Įvykus nelaimei, automobiliui susidūrus su žvėrimi, mes visada linkę kaltinti tik žvėrį. Iš tikrųjų, beveik neįmanoma pasakyti, kur tiksliai per kelią eis žvėrys. Dažnai iš vieno miško masyvo – į kitą, iš miškelio – į laukus ir atgal jie keliauja per pievas, arimus – taigi visai ne per mūsų įsivaizduojamas vietas.

Dažniausia juos sutinkame kelyje naktį ar prieblandoje. Nors budriems reikia būti ir dieną, nes laukuose stirnos keliauja iš vienos pievos į kitą, miškuose per kelius taip pat eina elniai, šernai, briedžiai. Ar galima žinoti, kur jie keliaus šiandien? Keliai kerta ir raižo gyvūnų miškus, tvoros apriboja jų judėjimą. Rujos metu žvėrys, ypač briedžiai, gali šokti per tvoras, jas nulenkti, nuplėšti savo kūno svoriu. Ruja – labai svarbus gyvūnų biologijos etapas, todėl gyvūnai gali elgtis neįprastai. Gyvūnai saugosi savaip, o mes taip pat ne mažiau turime būti akylūs, atsargūs ir pasistengti suprasti, kad laukiniai žvėrys keliauti turi tokią pačią teisę kaip ir mes. Tačiau mes galime naudoti save ir juos saugančias priemones bendram labui.