Sėlina ruduo, medžiai nuo sausros jau visą rugpjūtį meta lapus. Matyt, nualinta ir išsekusi gamta anksčiau ruošiasi ramybės periodui. Išskrido jau ir gandrai, gerokai anksčiau, nei turėtų. Tačiau redakciją pasiekė ponios Jūratės nerimo kupinas prašymas pagelbėti neišskridusiems gandrams. Pasirodo, viename iš per vėlai susuktų gandralizdžių per vėlai išsiperėję gandriukai nespėjo išmokti skraidyti iki visi gandrai susiruošė į didžiąją kelionę, tad taip ir pasiliko vieni, nemaitinami ir neskraidantys. „Širdis plyšta kasdien pravažiuojant pro šį gandralizdį. Nejau neįmanoma jiems padėti…“, – klausė moteris.

Tiesą pasakius, dar nebuvo tų metų, kad nesulauktume skambučių dėl rūpesčių su neišskridusiais ar šaltuoju metų laiku atklydusiais gandrais. Šie metai – ne išimtis, tačiau šie metai išimtinai nedėkingi nei laukinei gamtai, nei patiems žmonėms. Vis tik nusprendėme pagalbos ir konsultacijų ieškoti trumpuoju Pagalbos numeriu 112. Kalbėjome su Valstybės ir aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėju Gediminu Markausku. „Patikėkite, šiemet kaip niekad daug ir sužeistų, ir sergančių, ir neišskridusių gandrų, prieglaudos perpildytos gandrais. Mes sulaukiame šimtų skambučių, tačiau ir jums, ir daugeliui kitų atsakau tą patį – mažiau kiškimės į gamtos reikalus. Ji pati nusprendžia, kas lieka, kas išgyvena. Dar mano vaikystėje prisimenu, buvo atveju, kai viešint pas senelį, pastebėdavom gandrus, išmetančius jauniklius iš lizdo. Paukščiai žino, ką daro. Pasistenkite tai suprasti. O konkrečiu jūsų minėtu atveju yra dvi išeitys. Šie paukščiai yra palikti natūraliai atrankai. Jei bus lemta, jie dar sukaupę jėgas išmoks skraidyti ir išskris, jei ne – žus. Yra ir trečioji, bet ji labiau teorinė. Tarkim, atsiranda žmogus, kuris sutinka pasiimti gandriukus ir juos maitinti bei auginti iki kol jie išmoks skraidyti ar iki kito pavasario. Tada galima bandyti kviesti spec. tarnybas ir juos išsikelti iš ten. Tačiau yra tikimybė, kad jie greičiausiai žmogaus bijos ir neprisileis. Jokių garantijų nėra ir šiuo atveju. Tad tikrai geriau palikti pačiai gamtai tvarkytis savo reikalus.

Būtų laba gerai, jei atsirastų galimybė jūsų laikraštyje publikuoti informaciją, kuri neseniai buvo paskelbta interneto svetainėje www.grynas.lt. Ten yra daug svarbios informacijos, kurią turėtų žinoti visi gamtos mylėtojai“, – sako Gediminas Markauskas.

G. Markauskui rekomendavus, pateikiame svarbesnės informacijos santrauką iš minėtos interneto svetainės. 

„Kas šiais metais lėmė tokį gandrų elgsenos pokytį? Kodėl jie panoro išskristi taip anksti? Ornitologai vieningai sutinka, jog šiuo aspektu pastaroji vasara yra netipiška ar net išskirtinė. Paaiškinimų būta įvairių, tačiau greičiausiai Lietuvai nebūdingi ir ilgai užsitęsę karščiai yra pagrindinė tokios elgsenos priežastis. Tuo metu kai mes kaitinomės šiltos saulės spinduliuose, gandrai beviltiškai ieškojo itin sumažėjusio maisto išteklių. Šiuo metu, skirtingai nuo ankstesnių vasarų, kuomet pievos skambėdavo nuo žiogų svirpimo, pievose labai tylu. Kur ne kur išgirsi pavienio žiogo ar skėriuko svirptelėjimą, o juk rugpjūčio mėnuo yra pats „žiogų griežimo“ metas. Negausu ir kitų vabzdžių, kurie su žiogais sudaro reikšmingą baltųjų gandrų raciono dalį antroje vasaros pusėje. Net šlapiose šienaujamose pievose dabar pavyksta pamatyti vos vieną kitą varlę, negausu ir pelinių graužikų. Matyt neįprastai prastos mitybos sąlygos nulėmė žymiai ankstyvesnę gandrų rudeninės migracijos pradžią. Moksliniais tyrimais įrodyta (tiesa, kitoms migruojančių paukščių rūšims), jog migracijos pradžią nulemia keli faktoriai: paukščio fiziologinė būklė, kuri siejama su jo įmitimu ir esamomis mitybos sąlygomis, bei aplinkos faktorių visuma – dienos trukmė, vidutinė paros temperatūra, šalnos ir pan. Todėl, panašu, jog šiais metais baltuosius gandrus anksčiau palikti Lietuvą paskatino vasaros antroje pusėje susidariusios ypač nepalankios mitybos sąlygos.

Dar rugpjūčio pradžioje šalies laukuose matyti skaitlingi (šimtiniai) baltųjų gandrų būriai šiais metais nepaprastai anksti, jau šio mėnesio pirmąją dekadą paliko Lietuvą, pakildami skrydžiui į žiemojimo vietas. Nors tuo metu dar neretai lizduose sparnus mankštinasi vėlyvieji gandriukai, kuriuos su jų tėvais dar galime pamatyti laukuose“, – rašo GRYNAS.lt