Kai vasara pasuka link rudens ir gandrai miklina sparnus tolimai kelionei, kai bažnyčios pakvimpa žolynais, Ceikiniai renkasi į tradicinius Žolinės atlaidus. Žmonių susirenka marios, žolynų – lankos ir visi pasirengę tądien Ceikiniuose užtrukti ilgiau, nei paprastą sekmadienį. Mat po atlaidų atsidaro dainų ir muzikos skrynia, vadinama „Kaimynų pasiutvakariu“. Šiemet skrynios dangtis girgždėjo atveriamas jau vienuoliktąjį kartą. Prieš 11 metų šventę sugalvojo ir į margą pasaulį paleido Milda Dikmonienė, dabar jos vairą trečius metus tvirtai laiko ir pavaras perjunginėja jos dukra Rūta.

Atlaidų šv. Mišias tądien aukojo vilnietis kun. Mykolas Sotničenka, su piligrimais tomis dienomis keliavęs po Ceikinių ir Ignalinos apylinkes. Ignalinoje jis žinomas kaip kunigas Mykoliukas (čia dirbo iki 2012 m. vidurio). Įpusėjus Mišioms, paskelbta trumpa, bet iškilminga akimirka. Ceikinių klebonas kun. Marijonas Savickas dalyvavusiam Seimo nariui, kultūros ministrui Šarūnui Biručiui už kilnius darbus Paringyje įteikė iš Vatikano atsiųstą popiežiaus Pranciškaus apaštalinį palaiminimą. Gražiai įrėmintą, jo pasirašytą (apie tai daugiau rašėme antradienio MI numeryje).

Kai buvo pašventinti visi atsinešti žolynai, kai ilga procesija apsuko ratą aplink miestelio kryžių ir buvo ištarti žodžiai: „Ite, Missa est“ („Eikite, Mišios pasibaigė“), publika plūstelėjo į naująją estradą prie Ceikinės upelio. Pasiutvakaris prasidėjo oficialiąja dalimi. Pakviestas kalbėti rajono meras Henrikas Šiaudinis sakė: „Džiaugiuosi, kad jau tapo sena gera tradicija po Žolinės atlaidų Ceikiniuose susirinkti į „Kaimynų pasiutvakarį“. Jo sėkmė, kad susirenka didelis būrys žiūrovų. Savivaldybės vardu dėkoju organizatoriams, kad jie nepailsta rengdami šią šventę ir pakviečia vis naujų kolektyvų. Turite naują seniūną Saulių, tad linkiu jums gero bendravimo su juo, kad jūs būtumėte pagalbininkai seniūnui, o seniūnas – jums“.

Daug gražių žodžių ir palinkėjimų šventės organizatoriai ir publika išgirdo ir iš kultūros ministro Šarūno Biručio, naujojo seniūno Sauliaus Zabolevičiaus lūpų. Svečiai buvo dosnūs. Nemažam būriui aktyviausių bendruomenininkų, šventės rengėjų, dainininkų ir muzikantų bei visiems kolektyvams tiek meras, tiek ministras, tiek seniūnas įteikė šūsnį padėkų, dovanų.

Koncertinę dalį pradėjo simpatingieji „Keiziukai“ (vad. R. Mudinaitė). Jiems padėjo mažoji žvaigždutė Gabrielė Zabulytė (kai ji dainavo tremtinių dainą „Jei ne auksinė vasara“, žiūrovai tiesiog buvo nuščiuvę, tarsi bažnyčioje per pakylėjimą). Publika akių negalėjo atitraukti ir nuo jaunojo akordeonininko Jauniaus, kanklininkės Juditos. Tai brolis ir sesuo Čibirai.

Kaip visada kibirkštis skėlė vietiniai „Keiziai“ (vadovės Milda ir Rūta), lyriškai griežė ir dainavo Anykščių kultūros centro kapela „Grieža“ (vad. K. Grigaliūnas), Molėtų Videniškių kaimo kapela (vad. R. Paurienė) ir Rokiškio r. Juodupės kultūros centro kapelija (vad. A. Jakuntavičienė) bei netolimi kaimynai – Adutiškio kapela (vad. S. Rumbutis).

Po kiekvieno kolektyvo pasirodymo grakščiai scenoje liaudies šokius trepsėjo Švenčionių kultūros centro šokių kolektyvas „Trepsis“ (vad. J. Razmienė).

Vėlgi sakau, kaip įprasta Ceikiniams, koncerto metu visą laiką buvo pilna scena šokėjų. Juk pavyzdį rodė ir ministras, ir meras, kurie šokdino ne tik savas damas, bet ir šventės organizatores, kitas garbias ponias.

Šventės metu į sceną buvo pakviestas ir naujasis Juodagalvių vandens malūno savininkas uteniškis Dalius Maniušis. Jis dėkojo gyventojams už suteiktas žinias apie malūno praeitį, kvietė žmones aukoti akmenų jo atstatymui, prašė žinių apie pradingusią malūno turbiną. Už tikslią informaciją pažadėjo nei daug, nei mažai – 3000 Eur premiją. Tad pirmyn, sekliai morkos!..

Tądien vakare po karštos dienos Ceikiniams ilsėtis dar nebuvo lemta – jaunimėlis kojas ilgai miklino diskotekoje.

Autoriaus nuotr.