Skip to content

Įteisinti lieptus valstybiniuose vandens telkiniuose nėra sudėtinga

MI informacija

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ragina Lietuvos gyventojus įsiteisinti lieptus valstybiniuose vandens telkiniuose, nes tokių lieptų statyba, be NŽT sutikimo, yra savavališka, o lieptų įteisinimo procedūra nėra sudėtinga.

Kiek valstybiniuose ežeruose ar upėse stovi neįteisintų lieptų – oficialių duomenų nėra, tačiau galima nuspėti, kad daugiausia tokių statinių yra ežeringiausiuose Lietuvos  rajonuose. Vien tik, Ignalinos ir Visagino NŽT teritorinio skyriaus ribose yra keli šimtai ežerų, o nuo 2012 m. išduotų sutikimų statyti lieptus – vos 19. Molėtų r. daugiau nei 300 ežerų, o per paskutiniuosius trejetą metų NŽT Molėtų teritorinis skyrius yra gavęs prašymų ir išdavęs sutikimų vos 30 lieptų statybai.

Procedūra ir reikalavimai

Statant lieptą valstybiniame vidaus vandens telkinyje visais atvejais privaloma gauti NŽT sutikimą, nepriklausomai nuo liepto dydžio. Sutikimus statyti lieptus išduoda teritoriniai NŽT skyriai, atsiklausę vietinių savivaldos institucijų, regioninių parkų direkcijų ir panašiai. Sutikimai gali būti išduodami nepriklausomai nuo to, kokios paskirties yra žemės sklypas.

Sutikimų statyti laikinus nesudėtingus statinius (taip pat ir lieptus) valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarką NŽT reglamentuoja Sutikimų statyti ir naudoti valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 3 punkte numatyta, kad sutikimas gali būti išduodamas šiems subjektams:

1. Privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybiniu vidaus vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikiną nesudėtingą statinį.

2. Valstybinės žemės naudotojui, kurio naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybiniu vidaus vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikiną nesudėtingą statinį.

3. Savivaldybės ir valstybės institucijoms, jeigu laikino nesudėtingo statinio statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga šių institucijų funkcijoms atlikti.

Asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą statyti lieptą, NŽT teritoriniam skyriui pagal vandens telkinio buvimo vietą turi pateikti Taisyklių 5 punkte išvardytus tris dokumentus:

1. Prašymą.

2. Jei žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, bendraturčio sutikimą dėl planuojamo laikino nesudėtingo statinio statybos valstybiniame vidaus vandens telkinyje.

3. Supaprastintą laikino nesudėtingo statinio projektą.

Prašymus dėl lieptų statybos NŽT teritoriniai skyriai privalo išnagrinėti ir išduoti sutikimus (arba atsisakyti juos išduoti) per 20 darbo dienų.

Taisyklėse yra numatyti tokie reikalavimai, statant laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje:

1. Asmuo gali statyti tik vieną laikiną nesudėtingą statinį valstybiniame vidaus vandens telkinyje, besiribojančiame su nuosavybės teise valdomu ar naudojamu valstybinės žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai laikini nesudėtingi statiniai statomi valstybinio vidaus vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su rekreaciniu žemės sklypu. Rekreaciniu žemės sklypu laikomas teritorijų planavimo dokumentais suformuotas kitos pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, skirtas rekreacijai, – kuriam nustatytose naudojimo sąlygose yra reikalavimai, susiję su rekreacinių išteklių naudojimu ir apsauga, rekreacinės infrastruktūros įrengimu, rekreacinių želdinių įveisimu ir kt. Šio punkto reikalavimai netaikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms laikino nesudėtingo statinio statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga šių institucijų funkcijoms atlikti;

2. Valstybiniame vidaus vandens telkinyje įrengiamas laikinas nesudėtingas statinys negali būti ilgesnis kaip 25 proc. toje vietoje, kurioje planuojama statyti laikiną nesudėtingą statinį, esančiam valstybinio vidaus vandens telkinio pločiui, bet visais atvejais ne ilgesnis kaip 30 m.

3.  Jachtų ir valčių elingai gali būti statomi valstybinio vidaus vandens telkinio dalyje, besiribojančioje su rekreaciniu žemės sklypu. Šio punkto reikalavimai netaikomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurioms jachtų ir valčių elingų statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje reikalinga jų funkcijoms atlikti.

Sutikimas neišduodamas, jeigu planuojamo laikino nesudėtingo statinio statyba ir naudojimas valstybiniame vidaus vandens telkinyje prieštarauja Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Liepto statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje, neturint galiojančio NŽT sutikimo, yra laikoma savavališka statyba (statyba neturint statybą leidžiančio dokumento) ir valstybinės žemės užėmimu, už kurį pagal Administracinių teisės pažeidimo kodeksą yra numatytos baudos. Savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas – užtraukia baudą nuo 289 iki 579 eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už ATPK 45 str. pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą, užtraukia dar didesnę baudą: nuo 579 iki 1158 eurų.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje