Stambieji ūkininkai aimanuoja: šiemet ir javai prastai užderėjo, ir bulvių greičiausiai nebus, o apie pieną apskritai nėra ko kalbėti: nemoka už jį tiek, kiek norisi, ir viskas.

Ir nesvarbu, kad kokioje nors Lenkijoje parduotuvėje pienas vos ne tiek kainuoja, kiek pas mus supirkdami už jį moka. Pas mus turi mokėti daugiau, kitaip turtingiesiems beliks viena išeitis: bankrutuoti.

Tiesa, prieš tai ūkininkai dar žada protestuoti ir kelius blokuoti. Smulkieji ūkininkai, na, tie, kurių visas ūkis – daržas, o didžiausias pajamų šaltinis – pensija, irgi norėtų protestuoti, kad pensijas padarytų tokias, kaip Europoje (nors šnekame, kad esame Europoje, bet tik pagal kad ir to paties pieno kainas, o pensijos – kaip Azijoje).

Bet kaip protestuosi? Iki didelio kelio nueiti sunku, didžiausia technika – ubago, atsiprašau, pensininko, – lazda, o iš jų nebent kokią piramidę suręsti galima, kad viena buvusi prezidentienė turėtų kur atvažiuoti pasimelsti.

Tad pensininkų protestai valdžiai – nieko vietoje. O štai žemdirbius pamylėti reikia. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasakė: pieno kainas reikia reguliuoti. Reikia primokėti vargšams (ne pensininkams, žinoma), kad jie nevargtų. Iš Briuselio pinigų, ar iš biudžeto, vis tiek iš mūsų visų kišenės į ne mūsų kišenes. Bet reguliuoti, žinoma, reikia.

O dabar pažiūrėkime, ko reguliuoti nereikia. Naftos kainos nukrito iki rekordinių žemumų, sumažėjo du kartus. O kiek sumažėjo kuro kainos?

Manau, prisimenate, kad žiemą, kai nafta dar buvo trečdaliu brangesnė negu dabar, už benziną mokėjome eurą. O kiek dabar – mažiau? Ne, atvirkščiai, daugiau.

Premjeras Algirdas Butkevičius labai rimtai pareiškė, kad čia viskas normalu, nes benzino pardavėjai prisipirko brangesnio benzino ir dabar pigiau jo pardavinėti negali.

Taip ir norisi paklausti: ar premjeras kvailas, ar visus mus kvailiais laiko? Juk visi puikiai žinome, kad kai nafta pasaulinėje rinkoje pabrangsta, benzinas brangsta tą pačią dieną. Tada benzino pardavėjai jokių atsargų neturi. O kai nafta pinga, atsargų benzino pardavėjams užtenka bent jau pusmečiui.

Suprantu, kad premjeras šitaip galėjo pasakyti, prieš tai neatsiklausęs darbo grupės nuomonės. Bet ką jam darbo grupė pasakytų? Ogi tą patį, ką dabar kartoja premjeras: kuro kainų reguliuoti negalima.

Pieno kainas reguliuoti galima, o kuro – ne. Taip, viskas teisingai. Pažiūrėkite, kiek Seime sėdi „deputatų“, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su naftos bei jos produktų verslu, ir suprasite, kad kitas kainas, jeigu labai norisi, pareguliuoti galima, o kuro kainų – ne, nes to daryti visiškai nesinori.

Ir tai aiškina mums visokie kovotojai už teisingą konkurenciją… Žinote, gerai, kad televizorių ekranų ploti didesnis už aukštį. Kitaip tų nusipelniusių veikėjų snukiai į ekraną netilptų… Žodžiu, aiškina, kad viskas daroma, siekiant apginti vartotoją.

Visokių bankų patarėjai irgi aiškina, kad naftos kaina kuro kainoje tik tik dalį sudaro, kad čia doleris kaltas, ir kad apskritai taip ir turi būti, kaip mano premjeras.

Kad tik dalį – mums irgi aišku, tik neaišku, kodėl naftai pingant ta dalis nemažėja, o brangstant – tuojau pat didėja. Kad doleris kaltas – na, Amerika visada kalta, visą gyvenimą, nuo anų laikų, aš šitą girdžiu. 

Svarbiausia – premjeras mano, kad  viskas tvarkoje, o jeigu mes manome, kad ne taip, ir dar nesuprantame, kodėl vienas kainas galima reguliuoti, o kitų – ne, tai esame kvaili.

Visiškai su juo sutinku. Kokią valdžią išsirinkome, tokią ir turime. Dabar mums belieka svarstyti, kas kvailas – valdžia ar mes.