Šimtus istorijų esame girdėję apie įvairias stichines ir buitines nelaimes ištikusius kaimynus, draugus ar pažįstamus, tačiau tik patys patyrę nelaimę realiai suvokiame jos mąstą. Šeštadienio pavakarę, maždaug tarp 17 ir 18 val. po apylinkes šėliojęs ir trankęsis žaibas išsikrovė Pažemiškio kaime, Dūkšto sen., gyvenančių Stanislovo ir Genovaitės Bulovų šeimos sodyboje. Itin kalvotoje vietovėje, šalia Parsvėtaičio ežero, sodybos išsidėstę gan padrikai, aplink gausu natūralių kūdrų ir senų didelių medžių. Visai neišskirtinė vieta, kaip ir tūkstančiai kitų.

Didžiuliai nuostoliai

„Kai nutiko ši nelaimė, mes su žmona buvome išvykę į Ignaliną. Namuose tuo metu tebuvo dukra su vyru. Trenksmo metu jie abu stovėjo koridoriuje-prieangyje ir, kaip patys sako, net nesuprato, kas nutiko. Akimirka ir aplink viskas atrodo lyg po žemės drebėjimo. Mes viską išvaikščiojom, bet niekaip negalime suprasti, kaip čia viskas įvyko. Šalia namo štai yra rūsys, užpiltas žemės kaupu. Rūsyje grindyse didžiulė skylė, einanti gilyn į žemę. Maždaug metro skersmens beržas, augęs čia pat, tiesiog ištaškytas į šipulius, o jo atplaišos (2-3 metrų ilgio) išmėtytos aplink 25-30 metrų atstumu. Takelis, išklotas plytelėmis, vedantis nuo rūsio link namų, – išdaužytas gabalais. Priestato durys neliestos, o „suplėšytas“ durų slenkstis, vedančių į katilinę, susprogdintas centrinio šildymo sistemos siurbliukas, tada išmuštos galinės katilinės durys, vedančios į namo vidų. Visa elektros instaliacija namuose suskaldyta į šipulius. Kas kaboję ant sienų – žemėje. Visa vidaus apdaila (lentutės, tapetai, lubų dažai), palei kurią ėjo elektros laidai, taip pat sudraskyta atplaišomis ir išskraidinta po kambarius. Atidaryti ir suskaldyti vienos namo pusės langai. Perdegęs ir televizorius bei kiti elektriniai buities prietaisai – šaldytuvai, virdulys ir kt. net ir nežinau, ką čia begalvoti, ką čia besakyti“, – maigo pečiais ponas Stanislovas Bulova.

Nukentėjusioji Genovaitė dar vis negali atsigauti po patirto streso, tačiau kartu su vyru džiaugiasi, kad bent neįsisuko liepsna. „Jei būtų įsiplieskusi ugnis, tada jau viskas būt buvę. Po ugnies nieko nelieka. Žinoma, mes patyrėme daugybę nuostolio, tačiau svarbiausia – kad visi likome gyvi ir žinoma, išvengėme gaisro. Laukiame draudimo kompanijos sprendimo. Savo turtą buvome apdraudę, tad tikimės nors kokios kompensacijos“, – svarsto ponia Genovaitė Bulova.

Visa tiesa apie žaibą

Gamtos stichijos sustabdyti neįmanoma. Tačiau galbūt galima sušvelninti pasekmes? Fizikai sudarę net sąrašą mitų apie žaibą, kurioms tiki ir vadovaujasi žmonės. Taigi, klaidinga manyti, kad žaibas trenkia į aukščiausią vietovės tašką ir žaibas du kartus į tą pačią vietą nepataiko. Neteisūs ir tie, kurie mano, kad arti pastato esantys aukšti medžiai, ar kalvos apsaugo pastatą, kaip žaibolaidžiai, o žaibas dažniausiai trenkia į ąžuolą, tuopą, gluosnį, uosį. Kai kurie įsitikinę, kad geriau nors koks žaibolaidis, negu jokio ir kad užtenka skardinį stogą įžeminti ir žaibosaugos nereikia (žaibas metalinę skardą iki 4mm pradegina). Tikrai ne. Sakoma, kad požeminių kabelių žaibas nepasiekia. Deja, mūsų aprašyta nelaimė rodo visai ką kita. Kai kurie gudresni mano, kad jei kaimynas pasistatė žaibolaidį (ypač aktyvinį), tai jis apsaugos ir jo namą. Iš tikrųjų, atvirkščiai, rizika padidėja kelis kartus, nes žaibas dažniausiai turi daug atšakų, kurios patikrins viską aplinkui.  

Žaibas − natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti per audrą. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibą sukelia elektrinė debesų poliarizacija, per kurią apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė − teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės atkeliauja pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešiais − pirminė žemės iškrova. Šios iškrovos (jonizuoto oro takai), palyginti su vėlesniais reiškiniais, yra beveik nematomos. Joms susitikus, srovė daug kartų padidėja ir trenkia antrinė, ryškiai matoma iškrova, kuri paprastai ir yra vadinama žaibu. Žaibo viduje temperatūra apie penkis kartus aukštesnė nei Saulės paviršiuje. Žaibuojant girdimą garsą sukelia žaibo kelyje greitai besiplečiantis įkaitęs oras. Apsisaugoti patiems bei apsaugoti savo turtą nuo šio gamtos reiškinio galima tik kontroliuojant jo kelią, šiuo atveju padeda žaibosaugos sistema.  Ar žinote, kad žaibo temperatūra siekia  25 000-30 000 C0. Taigi,  kokia gali būti gali būti kalba, apie žaibo nuleidimo laidininko slėpimą į lietvamzdžius, ar po stogo danga. Mūsų reikalas rinktis, ar mes bandysime apsaugoti savo namus, ar pasikliausime aukštesnėmis jėgomis.

O tuo metu Panevėžyje…

Panevėžio miesto šventės metu žaibas trenkė į medį, po kuriuo nuo lietaus slėpėsi trys nepilnamečiai. Tą pačią dieną, apie 15.30 val., virš Panevėžio pakibo juodi lietaus debesys, o dangų ėmė raižyti žaibai. Panevėžyje buvo minimas 512-asis miesto gimtadienis. Gausių kritulių pabūgę trys vaikinai nusprendė pasislėpti po netoliese augančiu medžiu. Už kelių akimirkų į medį trenkė žaibas. Greta buvę žmonės suskubo padėti nukentėjusiems, apie įvykį nedelsiant pranešė medikams.

Incidentą mačiusių žmonių pasakojimu, du vaikinai buvo sąmoningi ir judino rankas. Trečio asmens būklė buvo sunkesnė.

Visi nepilnamečiai gydomi Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Autorės nuotr.