Skip to content

Trofėjų parodoje ignaliniečiai pelnė rekordinį skaičių medalių

Lina RAGINYTĖ

Po dvejų metų vėl buvo organizuota respublikinė medžioklės ir žūklės trofėjų paroda. Šįkart ji buvo eksponuojama Žagarės dvare. Į šią parodą Lietuvos medžiotojų ir žvejų Ignalinos skyriaus medžioklės žinovas Stanislovas Mateika išgabeno net 21 trofėjų. Pasibaigus parodai, Stanislovas atgal parsivežė ne tik trofėjus, bet ir 19 medalių bei diplomų. Iš jų 7 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos. 2 trofėjai šįkart liko be medalių.

Parodos rezultatai

„Kiekvieną pavasarį pas mus vyksta savotiškos trofėjų parodos-apžiūros. Atvažiuoja komisija ekspertų ir jie apžiūri absoliučiai visus trofėjus, kuriuos per einamuosius metus įgijo mūsų medžiotojai ir žvejai. Šios apžiūros metu ne tik išrenkami respublikinės parodos verti trofėjai, tačiau įvertinama ir vietos faunos situacija bei medžiotojų kompetencija. Ar teisingas šūvis buvo, ar tinkamas žvėris pasirinktas? Juk jei medžiotojas sumedžiojo jauną perspektyvų stirniną, tai jau blogai. Medžiotojas jau iš tolo lauke pamatęs žvėrį pagal jo išvaizdą, laikyseną, elgseną, turi įvertinti, ar jis gali šauti. Čia visa istorija, ir aš nesiplėsiu per daug, tačiau tai, kas man labai kirba, pasakysiu… Anksčiau pagal medžioklės įstatymą tik po dvejų metų žmogus, tapęs medžiotoju, galėjo įsigyti ir medžioti su graižtviniu šautuvu, o pirmuosius metus mokėsi su dvivamzdžiu. Gi dabar, visai „žaliukai“, tik išsilaikę egzaminus, atlekia iš didmiesčių vargu ar kada nors miške buvę iki tol, rankoje turėdami rimtą ginklą. Mano manymu, tai – labai blogai.

Įstatymų mes nepakeisime, o štai trofėjų parodos rezultatais pasidžiaugti tikrai galime. Mūsų medžiotojai – vieni geriausių“, – sako S. Mateika, pats prieš keletą metų laimėjęs aukso medalį už žūklės trofėjų.

Parodų istorija

Žiloje senovėje medžioklės trofėjai kabėjo ant didikų pilių sienų, traukdami akį ir stebindami savo dydžiu ir grožiu. Ir šiandiena įprasta medžiotojams savo namus puošti medžioklės trofėjais, daug maloniau šiuo grožiu pasidžiaugti kartu su kitais. Tokią galimybę suteikia tik medžioklės trofėjų parodos, kurios tapo viena gražiausių Lietuvos medžiotojų tradicijų. 1963 m. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija surengė pirmąją medžioklės trofėjų parodėlę, kurioje demonstruoti tik treji tauriųjų elnių, vieneri briedžio ragai, apie 10 stirninų ragų, keletas vilkų ir lūšių kailių, dvi poros šernų ilčių. Po septynerių metų – 1970 m. Vilniuje buvo surengta pirmoji Pabaltijo respublikų medžioklės trofėjų paroda, kurioje eksponuota jau 67 medžioklės trofėjai. Nuo 1967 m. Draugija medžioklės trofėjus pradėjo eksponuoti kitose šalyse. Jie pabuvojo penkiose parodose Maskvoje, nacionalinėje parodoje Estijoje, vienuolikoje Pabaltijo šalių ir dvylikoje tarptautinių parodų. 1984 m., 1997 m., 2003 m., 2006 m., 2009 m., 2012 m. įvyko respublikinės parodos Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Trakuose, Vilniuje. 1992 m. Kaune surengta paroda „Medžioklė ir gamta“, skirta žymaus gamtininko ir Draugijos įkūrėjo prof. Tado Ivanausko 110 gimimo metų sukakčiai, buvo pirmoji, kurią Draugija surengė kaip pilnateisė CIC narė. 1998 m. Draugija kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi surengė bendrą parodą „Iš medžioklės ir žūklės istorijos Lietuvoje“, pristačiusią visuomenei medžioklę ir žūklę Lietuvos istorijos kontekste. Medžioklės ir žūklės trofėjai eksponuoti kartu su meno kūriniais, senoviniais medžiokliniais ginklais, žvejybos, medžioklės įnagiais, kuriais naudojosi senieji Lietuvos gyventojai. 2006 m. medžioklės ir žūklės trofėjų paroda papildydama Trakų pilies ekspoziciją, parodė visuomenei, kad medžioklės trofėjai – tai šalies nacionalinis turtas ir kultūros vertybė.

2008 m. Vilniuje, Radvilų rūmuose įvyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir Lietuvos dailės muziejaus surengta medžioklės trofėjų ir dailės kūrinių paroda „Stumbro medžioklė”, kurioje taip pat eksponuoti medžioklės trofėjai kartu su Lietuvos muziejų saugomais meno kuriniais, senoviniais medžiokliniais baldais, skulptūromis istoriniais dokumentais. Ši, pirmą kartą Žagarėje vykstanti Lietuvos medžioklės ir žvejybos trofėjų paroda, gražiai įsikomponuoja ir savo originalumu praturtina 2015-ųjų Žagarės – Lietuvos kultūros sostinės programą. Greta tradicinio Vyšnių festivalio, kitų renginių, sukvietusių ir sukviesiančių daugybę svečių į šiauriausią Lietuvos miestą, svarbi vieta tenka ir šiai parodai. Joje eksponuojami beveik 1200 medžioklės trofėjų, kurių dauguma sumedžioti Lietuvoje per paskutiniuosius trejus metus. Prieš parodą trofėjus įvertino sertifikuotų CIC ir nacionalinių medžioklės trofėjų ekspertų komisijos. Atrinkti tik aukso, sidabro ir bronzos medalius pelnę trofėjai. Daugiausia stendų su stirninų ragais, įspūdingos tauriųjų elnių, briedžių ragų, šernų ilčių kolekcijos, trofėjai iš egzotiškų kraštų.

Absoliutus nugalėtojas – Briedžio ragai

Šiųmetės parodos kone absoliutus laimėtojas – Vidmantas Patiejūnas, medžiojantis Mielagėnų medžiotojų klube ir jam vadovaujantis. Jo sumedžioto briedžio ragai pelnė antrąjį aukso medalį. Paskutinėje parodoje, vykusioje 2012 m., mūsų briedžių ragai nebuvo taip aukštai įvertinti, tad neturime su kuo palyginti. Vidmanto P. sumedžiotas briedžio ragų apskaitos rezultatai. 2014 m. kamieno apimtis – 17,4 (17,1)cm, ragų skėtra – 110 cm, ragų ilgis – 110 (106) cm, rago šakų apimtis – 58 (54,3) cm, vidutinis ragų ilgis – 27,91, vidutinis ragų plotis – 2,5. Nuoskaitos balas – 1. Bendra suma – 307,40.

Dar vienas „kietas“ aukso medalis – už šerno iltis. 2013 m. Rolando Šleko (Miškininko būrelis) sumedžioto šerno iltys gavo aukščiausią įvertinimą – aukso medalį ir šeštąją iš dvidešimt keturių pirmųjų vietų. Apatinių šerno ilčių ilgis – 21,8 (21,5) cm, plotis – 28,6 (28,4) cm, viršutinių ilčių apimtis – 8,3 (8,2) cm. Pridėtiniai balai – 2,5. Iš viso surinkta 126,15 balo.

O štai šerną palyginimui turime. Paskutinėje parodoje, vykusioje 2012 m., absoliučiu nugalėtoju (pirmoji vieta atiteko šernui užsieniečiui, o antroji – Nidoje spec. augintam šernui) tapo natūraliai mūsų kraštuose augęs ir sumedžiotas galiūnas. 2011 m. rudenį Artūro Jasiulio (Mielagėnų medžiotojų klubas) sumedžioto šerno iltys gavo aukščiausią įvertinimą – aukso medalį ir trečiąją iš kelių pirmųjų vietų. Apatinių šerno ilčių ilgis – 24,2 (24,5) cm, plotis – 30,0 (29,9) mm, viršutinių ilčių apimtis – 8,0 (7,9) cm. Pridėtiniai balai – 4. Iš viso surinkta 134,1 balo.

Žūklės trofėjai, deja, apdovanojimų šįkart negavo.

Žagarės – 2015 parodoje dalyvavo ir gausybė svečiose šalyse ir net aptvaruose sumedžiotų žvėrių trofėjai. Kai kam tai patinka ir net didžiuojamasi tuo. Mūsų draugijos narys Antanas Truskauskas šioje parodoje „nurėžė“ 7 iš 19 ignaliniečių medalių.

Nei tauko – nei plauko, nei žvyno – nei uodegos!

 

Aukso medaliai

Rolandas Šlekas (Miškininkas) – šerno iltys

Vidmantas Patiejūnas (Mielagėnai) – briedžio ragai

Alfredas Aškelėnas (Miškininkas) – elnio ragai

Genadij Glušonok (Birvėta) – stirnino ragai

 

Sidabro medaliai

Erikas Ščajevas (Didžiagiris) – briedžio ragai.

Alfredas Aškelėnas (Miškininkas) – elnio ragai

Edmundas Sketerskis (Padysnis) – stirnino ragai

Gytis Petronis (Birvėta) – stirnino ragai

Vytautas Sveikauskas (Girelė) – stirnino ragai

Laimonas Šiaulys (Dysna)– stirnino ragai

 

Bronzos medaliai

Eglūnas Aškelėnas (Miškininkas) – elnio ragai

Vytautas Šidlauskas (Ragas) – stirnino ragai

 

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje