Skip to content

Dysnos ir Birvėtos glėby

MI informacija

Gera ir lengva rašyti apie kraštą, kuriame pažįstamas kiekvienas pakelės akmuo, kiekvienas šlamantis ar jau nukirstas beržas, išsibarsčiusių sodybų šurmulys, likę senbuviai. Kaimų likimai primena žmonių likimus. Galalaukiai, Navikai, Dysna, Vosiūnai… Laikas keitė peizažą, keitėsi kartos, bet išliko ryčiausio Lietuvos kampelio sakrali, nesunaikinama erdvė. Joje niekada nestigo kuriančių ir darbščių žmonių.

Rugsėjo 11 d. Ignalinos krašto muziejuje  įvyko Dysnos krašto bendruomenės rankdarbių parodos „Ruduo ir spalvos“ atidarymas.

Renginyje, skirtame Etnografiniams regionų metams paminėti, bendruomenės pirmininkė Jolanta Jurėnienė trumpai peržvelgė bendruomenei priklausančių kaimų reliktus, įžymesnes datas, įvardijo šio krašto esamus ir buvusius šviesuolius. Ryškiausiu akcentu ir traukos tašku išliko Nepriklausomos Lietuvos Ministro pirmininko Augustino Voldemaro gimtinė Dysnos kaime. Gražūs Voldemarų giminės siekiai garsaus giminaičio atminimui įkurti muziejų dar nukeliami ateičiai. Pranešėjos įvardinti labiausiai krašto istoriją puoselėjantys Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytojai Nijolė ir Stasys Keraičiai, primintas buvusio parapijos klebono Stepono Tunaičio indėlis, įsteigiant koplyčią Dysnos bendruomenei.

Ekskursija nuo Galalaukių iki Vosiūnų kaimų baigta pasakojimu apie Dysnos upės dešiniajame krante, prie Lietuvos ir Baltarusijos  valstybės sienos esančią Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, kunigo J. Erčiaus iniciatyva, pastatytą 1921 m., garsią Šv. Petro atlaidais.

Ryčiausias Lietuvos kampelis nemerdi usnynuose  – gerai žinomas stambus ūkininkas J. Mikštas, klesti E. Brukštuvienės UAB „Birvėtos tvenkiniai“.

Pristatydama parodą, bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė aktyvia dysniškių veikla, draugiškumu, užsispyrimu ruošiant darbus, nes be visos grupės moterų – Genovaitės  Pivoriūnienės, Galinos Spėčiuvienės ir daugelio kitų kruopštumo, vargiai įsivaizduojamas parodos veidas.

 Iš laikraščio skiaučių, rudeninės gamtos dovanų kuriami darbai, sužavėjo ir sušildė lankytojų širdis, paskatino permastyti laisvalaikio prasmingumą, ieškoti naujų saviraiškos formų. Geras pavyzdys dažniausiai užkrečiamas, nes parodos svečiai su didžiuliu susidomėjimu stebėjo bendruomenės pirmininkės J. Jurėnienės pynimo pradžiamokslį, vildamiesi rasti laiko ir kantrybės panašiam darbui namuose.  Veržli, aktyvi bendruomenės vadovė paneigė teiginį, kad vienas lauke – ne karys. Reikia tik noro ir lašelio užsispyrimo, nes viename žmoguje slypi didžiulė organizacinė jėga, kurios rezultatas – savarankiška, aktyvi bendruomenės narių veikla, gebėjimas dirbti komandoje, drąsa, savo darbus pristatant rajono gyventojų vertinimui. Moterų sukurtas menas atgaivino muziejaus aplinką, patvirtino seną tiesą, kad maži darbai nutiesia kelią dideliems rytdienos užmojams ir jų įgyvendinimui.

Pasak pirmininkės, Dysnos krašto bendruomenė ir ateityje planuoja neužsisklęsti, aktyviai dalintis esama patirtimi, įgyti naujos, bendrauti su visais norinčiais, puošti Rytų Lietuvos kampelį prasmingais darbais. Parodos svečiai įsitikino, kad žmogiškai šilumai skleisti nebūtini didžiuliai pinigai, netrukdo atstumai, metų laikas. Viskas mūsų rankose, tiksliau – širdyse. Kiek atiduodame savęs, tiek liekame įprasminti.    

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje