Skip to content

Už Lietuvių kalbą – už Lietuvos valstybę!

MI informacija

Daugiau nei pusantro šimto žinomų asmenų paskelbė viešą laišką, kuriuo reiškia paramą VRK neseniai užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Viešą laišką pasirašę rezistentai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, signatarai, akademikai, rašytojai, aktoriai ir kiti žinomi mokslo bei meno bendruomenių atstovai savo laišku viešai palaiko pastangas sustabdyti Konstitucijai prieštaraujančių asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba projektų priėmimą ir išspręsti šį klausimą, įrašus nevalstybine kalba leidžiant paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje, kaip tai padaryta Latvijoje.

„Mūsų Ignalinos“ kolektyvas palaiko ir Jus, mieli skaitytojai, kviečia palaikyti piliečių iniciatyvą TALKA: UŽ LIETUVOS VALSTYBINĘ KALBĄ!

Laikinoji redaktorė Lina RAGINYTĖ

Viešas Laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo

Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis, vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis.

Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų teisinga ir naudinga Lietuvai. Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko. Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje. Tačiau net ir ignoruojant piliečių valią, Konstituciją bei aptartus argumentus, projektą vis tiek siekiama priimti.

Siekiant politinio sutarimo, santarvės ir tarpusavio pasitikėjimo, Seimui buvo pateiktas alternatyvus projektas, leidžiantis įrašus nevalstybine kalba paso papildomų įrašų puslapyje. Toks sprendimas priimtas Latvijoje, tačiau Lietuvoje jo priėmimas yra stabdomas. Lenkija priekaištų dėl tautinių bendrijų padėties Latvijai neturi.

Esame tikri, kad valstybinę kalbą turime branginti ir puoselėti, išsaugodami nesusiaurintą jos viešąjį vartojimą ir išskirtinį statusą tarp kitų šalyje gyvuojančių kalbų. Amžiais slopinta ir niekinta lietuvių kalba paskutinį kartą deramą statusą Lietuvoje iškovojo 1988 m. ir įtvirtino jį 1992 m. Konstitucijoje. Kaip piliečiai ir patriotai, negalime abejingai stebėti, kaip priešiškumas valstybinei kalbai ir bandymai siaurinti jos vartojimą kyla iš naujo.

Tokiomis aplinkybėmis piliečiai priversti pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Todėl „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ siekia paskatinti Seimą išspręsti šiuos nesibaigiančius nesutarimus Latvijoje pasiteisinusiu keliu. Pritariame siūlymui pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje vardus ir pavardes rašyti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagali tarimą, o kitomis, piliečių pageidaujamomis kalbomis, lotyniško pagrindo rašmenis leisti rašyti paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje.

Kadangi tam reikia surinkti 50 000 palaikančiųjų parašų, viešai kviečiame šį siūlymą savo parašais paremti visus sąmoningus ir geros valios Lietuvos piliečius. Išsaugoti stabilią iškiliausių šalies kalbininkų didžiuliu darbu ir pasiaukojimu sukurtą lietuvių kalbos abėcėlę, taip pat ir valstybinės kalbos konstitucinį statusą, yra visų mūsų tautinė, pilietinė ir moralinė pareiga. Pasirašydami už Lietuvos valstybinę kalbą, pasisakome už mūsų tapatumo ir valstybingumo pamatų išsaugojimą!

(Siūlymas rašyti asmenvardžius tik valstybine kalba pagal tarimą pagrindiniame paso puslapyje ir kitomis norimomis kalbomis paso papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje buvo suformuotas kaip reakcija į Seime iš pradžių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, o vėliau socialdemokratų partijos atstovų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės teiktus projektus, kurie leistų kitomis kalbomis rašyti vietoje valstybinės kalbos).

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *