Skip to content

Medžiotojas sutepė savo mundurą

Kai vieni medžiotojai sunkiai, bet garbingai pelno kitų pasitikėjimą ir pagarbą, kiti – iš tolo dvokiantys cinizmu ir chamizmu – kuo ramiausiai spjaudo į veidus visiems, sutiktiems jų kelyje. Be jokios abejonės, tokie geba atsirinkti reikalingus žmones, ir nieku gyvu, nedrįs jums tiesiogiai spjauti į akis, jei numanys, kad gali jūsų kada nors prireikt. Bet jei jūs esate tiesiog medžioklę sugadinęs grybautojas – pasigailėjimo nelaukite.

Ši istorija apie medžiotoją ir dvi moteris su mažu vaiku pasiklydusias miške. Antradienio rytą paskambinusi ignalinietė papasakojo neįtikėtiną nuotykį ir paprašė būtinai laikraštyje „padėkoti“ piliečiui, bėdoje palikusiam žmones, ir ne tik…

Skambinusi moteris – medžiotoja, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ignalinos skyriaus narė, medžiojanti viename iš mūsų būrelių. Pirmadienio pavakarę ji su 6-mečiu sūnumi ir drauge sumanė pagrybauti. Atriedėję automobiliu į Didžiagirį, ir sustoję netoli didžiagiriečių poilsio ir pirminio žvėrių apdprojimo aikštelės, grybautojai išėjo į mišką. „Miške buvome maždaug 17 val. ir nusprendėme valandėlę kitą pasivaikščioti. Grybai tiesiog lipte lipo į krepšį. Sukomės sukomės, kol netikėtai pasiklydome. Nors pati esu medžiotoja, tačiau Didžiagiris – ne mūsų būrelio medžioklės plotai, vietos visai svetimos, o pradėjus temti, atrodė dar painiau. Pradėjome kaip reikalas blaškytis po mišką. Pamatę proskyną, nuskubėjome link jos. Temo vis labiau, buvo pradžia aštuntos. Išėję iš miško, pamatėme iš dalies nukultą, iš dalies apaugusį lauką, o jame – automobilį UAZ 3303. Labai nudžiugę pradėjom šaukti, moti automobilio priekaboje stovinčiam, su žiūronais žiūrinėjančiam ir šautuvą į kažką nutaikiusiam vyrui… Šaukėme, kad pasiklydome. Vyriškio reakcija pribloškė – jis mostelėjo ranka, kad eitume šalin. Akimirkai netekau žado. Temsta, aplink miškas, dvi moterys su mažu vaiku prašo pagalbos, o vietoj jos, piktai pravaromos šalin. Suprantu, kad jis ir neprivalėjo mums padėti, tačiau kokiu reikia būti žmogum, kad būtum abejingas mažam vaikui bėdoje? Galiausia juk medžioklė vis tiek jam buvo jau sugadinta.

Tą pačią minutę suvokiau dar vieną dalyką – šis žmogus ne tik, kad širdies neturi, bet dar ir vykdo nusikalstamą veiką. Juk medžioti iš automobilio – šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas (58.5.5). Bet tuo metu man labiau rūpėjo kaip nors išsikapstyti iš miško. Pirma į galvą šovusi mintis – paskambinti pažįstamam medžiotojui iš Didžiagirio būrelio. Nupasakojus vietovę, žmogus, gerai žinodamas savo medžioklės plotus, greit sumojo, kur mes esame. Tada jis pats perskambino mano vyrui ir papasakojo, kur mus rasti. Mes buvome išgelbėti iki užklumpant nakčiai.

Ryte kiek atsitokėjus ir skambinu Jums. Aš noriu padėkoti abiems, nors ir labai skirtingiems, Didžiagirio būrelio medžiotojams: vienam – už pagalbą, o kitam – už bjaurią patirtį. Pavardžių šių žmonių aš minėti nenoriu, nes manau, medžiotojų bendruomenė (ir ne tik) ir taip puikiai žino, kas yra kas. Pati sau pasižadėjau, kad kitais metais šiam peralkusiam godžiam ponui per Medžiotojų šventę asmeniškai įteiksiu pačios sumedžiotos mėsos gabalą, kai visiems bus teikiami apdovanojimai ir dovanos už pasiekimus“, – pasakoja pašnekovė.

Ką gi, brangūs ir gerbiami medžiotojai, darykite išvadas. Ar tikrai Jums smagu savo tarpe turėti tokius medžiotojus, kurie nei sąžinės, nei moralės, nei garbės neturi. Nors gal teisingiau skambėtų legalius brakonierius. Kas ir kokiais automobiliais važinėja ir kur bei kaip medžioja jūs taip pat puikiai žinote. Ar ne laikas „generaliniam valymui“  Ignalinos draugijoje? Juk ne tik Didžiagiryje brakonieriai „veisiasi“. Tai jau pačių medžiotojų garbės reikalas.

Ačiū už pilietiškumą pašnekovei. Konkretesnė informacija jau perduota ir aplinkosaugininkams. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje