Skip to content

Nurinkę paskutinį derlių, susitiksim mugėj

Pranas ZUBRICKAS

Bėga paskutinės pirmojo kalendorinio rudens mėnesio dienos – baigiasi rugsėjis –, tačiau už lango karatais atrodydavo  tarytum vidurvasaris. Tik labai sutrumpėjusi diena ir ilgai rytais krintanti rasa primena, kad jau karaliauja ruduo. Nebestebina pastaraisiais metais tokia rudens eiga, rugsėjo mėnesiai–tiesiog vasaros tęsinys. Tikriausiai akyli gamtos mylėtojai pastebėjo, kad po labai šilto ir sauso rugpjūčio, kai viskas gelto ir medžių lapai sparčiai krito, dabar tas procesas labai sulėtėjo. Pievos, laukai atgijo, sužaliavo. Priežastis irgi aiški –lietus ir perkūnija prikėlė gamtą paskutiniam laikinam prisikėlimui. Tad  rugsėjui  priekaištų dėl nepalankių orų reikšti lyg ir neturėtume. O štai, berods , birželis ir didelė dalis liepos buvo visai nevasariški. Gamtoje visuomet veikia kompensacijos mechanizmas:  jei kuriuo  metų periodu trūko šilumos, tai kitu periodu atsigriebiama su kaupu. Metinis daugiametis balansas mažai kuo skiriasi.

Kaip gi sekėsi ūkininkams, gamtos gėrybių mylėtojams? Grūdinės kultūros nukultos ir, nežiūrint rugpjūčio karščių, derlius neblogas. Gal dar grikiai lauke laukia savo eilės. Vyresnės kartos žemdirbiai pamena vadinamuosius kolūkių laikus, kai  ūkiuose prikuldavo apie 25cnt iš ha. Liaupsės, ditirambai liedavosi tokiems ūkiams, ypač vadovams, už pasiaukojamą, begalinį triūsą. Dabar net mūsų regiono prastose žemėse prikūlęs 40 -50 cnt iš ha nieko nenustebinsi. Gerai pamenu vieną  pokalbį su kolchozo pirmininku, kodėl iš 1000 ha tik 20cnt prikuliama. Planas, sako, yra 2000t.Sakau, sėkit 500-600ha, gerai įdirbkite dirvą, trąšos ir kuras pigūs ir kulsite po 35-40cnt iš ha. Atsakymas buvo toks pats. Iš didelio ploto net  ir esant mažam derlingumui bus prikulta kiek reikalauja  „visagalis planas“, o kur dar nepajamuoti plotai. Taip buvo mąstoma, dirbama ,,žengiant į šviesų rytojų“. Žinoma,  nelengva ir dabartiniam žemdirbiui. Pakalbėkim apie pieno sektorių. Pienas superkamas žemiau savikainos.Ar reikalingi komentarai? Šiais laikais nieko negali planuoti į ateitį, o imdamas kreditus ar europines lėšas, turi rodyti,  kad gamybos apimtis vis didės 5-iems metams į priekį. Vienintelė išeitis yra ne ties vienu kultivuojamu objektu apsistoti, nebent turint milžiniškas apimtis, o vesti mišrų ūkį. Tada krizės ne taip skausmingai pjautų, už lango nešmėžuotų bankrotai. Tą idėja bandžiau dar sovietiniais laikais įgyvendinti, ūkio vadovams aiškindamas, kad tik mišrus ūkio vedimas gali garantuoti normalų ūkio egzistavimą.Bet tuometinės žemės ūkio valdybos viršininkas paklausė, ar esu TSKP narys ir po neigiamo atsakymo,  baigėsi mano mišraus ūkio įgyvendinimas praktikoje. Dabar, kai perskaitau žiniasklaidoje, kad tai vos ne naujai sugalvota rimtų mokslo vyrų idėja, kaip reikia ūkininkauti, man, jau nekalbant apie to laikmečio rimtus mokslininkų darbus,  ir prieš 30 metų buvo aišku, ką reikia daryti.

Daržovių augintojai irgi neturėtų skųstis prastu šiųmetiniu derliumi. Mūsų regione visai neblogas bulvių derlius. Kiti mūsų krašto regiono bulvių augintojai skundžiasi prastoku, vos ne dvigubai mažesniu, derliumi. Apskritai, dėl sausros gana stipriai nukentėjęs šis sektorius. Taigi, automatiškai daržovių  kainos, kurios ir dabar jau aukštos, dar kils.

Vis labiau populiarėja cukinijų moliūgų daržovių vartotojų. Taigi, ir augintojų daugėja. Šie metai šiai daržovių grupei buvo palankūs. Dabar svarbu taip sandėliuoti, kad ilgiau išsilaikytų. Nelaukti šalnų, nuskynus gerai apdžiovinti, žiūrėti, kad vienas su kitu nesiliestų, stebėti, kad nesilankytų žiurkės, kurios labai mėgsta moliūgus. O morkos dar teauga iki šalnų pasirodymo.

Jei daržovių augintojams beveik visas asortimentas užderėjo normaliai, esant tokioms kontrastingoms oro sąlygoms, tai sodininkams metai nelabai kokie. Kadangi soduose vyrauja obelys, dauguma jų šiemet ,,poilsiavo“. Bet užtat gerai užderėjo kriaušės, slyvos,  nors ir puvinys ,,dirbo“ savo juodą darbą.

Na, o kokios gėrybės gamtoje be žmogaus rankų prikišimo gerai derėjo, užaugo? Pirmiausia ir svarbiausia, kad vis tik šiais metais nelikome be grybų.Po rugpjūčio sausros praktiškai  turbūt buvo  nedaug optimistų, tikėjusių, kad pasirodys grybų. Gamta visuomet mums pateikia įvairiausių staigmenų. Taigi, grybaukime kol šalnos nepalietė miško paklotės. Įdomu, ar mūsiškiai buvo(būna) grybų šventėje Varėnoje, o gal ir varžybose dalyvauja.Be grybų miškuose, raistuose  gerai užderėjo bruknės, spanguolės.

Bene svarbiausias  įvykis gamtos gėrybių mylėtojų laukia spalio pirmąjį savaitgalį –šeštadienį  Ignalinoje šurmuliuos rajoninė rudens mugė. Yra dar laiko pagalvoti, ko trūksta jūsų sklype, paplanuoti, ką įsigyti naujo. Reikia tikėtis, kad, kaip visada, daug prekeivių ir pirkėjų. Gražios šventės ir sėkmingos derliaus pabaigos!

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje