Ar prisimenate tą jausmą, kai į rankas paimate ilgai lauktą svarbų laišką? Nepakartojama, tiesa! Ir nors ranka rašyti laiškai mūsų namuose – jau retenybė, jie vis dar mus pasiekia. Atkeliauja ir žurnalai, laikraščiai bei įvairios sąskaitos. Už tai esame dėkingi atsakingiems pašto darbuotojams.

Ignalinietė Irena Šerėnienė su spauda dirba nuo 1988 m. Ji perėjusi visus skyrius – nuo prenumeratos iki skirstymo, todėl labai gerai žino, koks sudėtingas ir atsakingas pašto darbuotojo darbas, reikalaujantis kruopštumo ir tikslumo. Ypač daug pastangų atima bendravimas su žmonėmis, nes visi jie labai skirtingi. Šiais laikais visi nori būti išskirtinai pagerbti ir jų reikalavimai keliami kone kasdien.

Ponia Irena jau dvejus metus dirba laiškininke – ignaliniečiams į namus nešioja ne tik tuos svarbius ir laukiamus laiškus, bet ir laikraščius, žurnalus. „Mano darbas man patinka, todėl labai džiugiai ir noriai jį dirbu. Pašte trūksta laiškininkų, nes norinčių dirbti nėra. Ateina, pabando, išsigąsta, kad sunku, ir sprunka. Tie, kas darbo nebijo, jie ir dirba, o kas yra tinginys, tai kad ir ką jam besiūlytum, viskas bus blogai. Per daugelį metų aš perpratau visą sistemą, pažįstu žmones, žinau, kur kas gyvena, todėl man laiškininko darbas yra patrauklus ir net smagus“, – sako kone tris dešimtmečius pašte dirbanti I. Šerėniene.

Iš istorijos

Žvelgiant į praeitį, pašto istorija Lietuvoje skaičiuojama jau nuo XVI a. 1562 m. liepos 11 d. Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas pavedė Kristupui Taksiui organizuoti reguliarų pašto vežimo maršrutą Vilnius–Krokuva–Viena–Venecija. Anuomet laiškai iš Krokuvos Vilnių pasiekdavo per 7 dienas. Pašto svarba dar labiau išaugo, kai 1583 m. Lenkijos karalius Steponas Batoras suteikė paštui viešumą – nustatė vienodus mokesčius. Galimybę pasinaudoti paštu turėjo kiekvienas žmogus. Tuomet paštas pradėtas pristatyti reguliariai.

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Būtent nuo šios dienos oficialiai skaičiuojama Lietuvos pašto istorija. Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Lietuvos ryšių veikla buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos.

1991 m. gruodžio 17 d. buvo nutarta reorganizuoti Lietuvos ryšių valdymo struktūrą – atskirti pašto ryšius nuo elektros ryšių, įsteigiant valstybės įmonę „Lietuvos paštas“ ir valstybės įmonę „Lietuvos telekomas“. 2006 m. įmonė reorganizuota į akcinę bendrovę Lietuvos paštą.

Autorės nuotr.