Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (IVMVT) informuoja, kad po trejų metų pertraukos rajone vėl aptiktas pasiutlige sergantis laukinis gyvūnas. Į Didžiasalio sen. Dysnos kaimo gyventojo sodybą atklydusiam usūriniam šuniui (liaudyje vadinamam mangutu) Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta pasiutligės diagnozė. Epizootinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad įtartinai besielgiantis gyvūnas pastebėtas prie voljerų, kuriuose laikomi medžiokliniai šunys. Žmonių kontaktų su pasiutusiu gyvūnu nenustatyta.
Pasiutligės likvidavimo ir profilaktikos priemonės, nustačius pasiutlige užsikrėtusį gyvūną, patvirtintos bendru rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir IVMVT viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus įsakymu. Įsakyme numatyti įpareigojimai veterinarijos tarnybai, visuomenės sveikatos specialistams, „Birvėtos“ medžiotojų būreliui, Didžiasalio seniūnei ir gyventojams.
Pasiutligė Lietuvoje paskutinį kartą pasireiškė 2013 m. sausį Varėnos r. Mūsų rajone paskutinis pasiutligės atvejis užregistruotas 2012 m. gegužę, kai susirgo ir krito Vidiškių sen. Kalviškių kaimo gyventojos karvė. Žmonių užsikrėtimo tuomet išvengta, medikams laiku paskiepijus su sergančia karve kontaktavusius asmenis.
Pasiutligė – ūmi, mirtina virusinė užkrečiamoji liga, kuri sukelia smegenų uždegimą. Pasiutlige užkrečiama per seiles, taigi ja nuo sergančio gyvūno galima apsikrėsti ne tik šiam įkandus, bet ir lyžtelėjus. Žmogui mirtinai pavojingas užkratas gali patekti per mažiausias odos žaizdeles. Pasiutligės infekcijos šaltinis yra gamtoje. Lietuvoje pagrindiniai pasiutligės sukėlėjo platintojai yra lapės, usūriniai šunys ir kiaunės.
Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai visada nugaišta, nes pasiutligės virusai pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Pasikeičia pasiutlige sergančių gyvūnų elgsena. Naminiai gyvūnai gali būti sutrikę, susijaudinę ar agresyvūs. Laukiniai gyvūnai atklysta į gyvenvietes ir puola naminius gyvūnus bei žmones. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui ir lietimui. Pasiutlige sergantys gyvūnai dėl ryklės paralyžiaus seilėjasi. Pakinta gyvūnų eisena, atsiranda raumenų traukuliai, išsivysto raumenų silpnumas bei paralyžius. Pasikeičia gyvūnų balsas.
Gyventojai savo kates ir šunis apsaugai nuo galimo užsikrėtimo pasiutlige privalo paskiepyti vieną kartą per metus. Taip pat rekomenduojama skiepyti ir kitus ūkinius gyvulius, kurie ganomi lauke. Dėl gyvūnų skiepijimo gyventojai privalo kreiptis į juos aptarnaujančius privačius veterinarijos gydytojus. Apie rastus nugaišusius ar pastebėtus įtartinai besielgiančius laukinius plėšrūnus prašome pranešti IVMVT tel.: (8 386) 52434, 8 698 41375 arba nemokamu visą parą veikiančiu VMVT tel. 8 800 40403.
Laukiniai gyvūnai nuo pasiutligės vakcinuojami naudojant jaukus su vakcina. Vakcinacija atliekama dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Atliekant vakcinaciją didelėje teritorijoje, jaukai su vakcina yra išmėtomi iš lėktuvo. Viename kvadratiniame kilometre išmėtoma ne mažiau nei 20 jaukų.
Primename, kad Ignalinos ir kaimyninių rajonų teritorijoje laukinių gyvūnų vakcinacijos rudens etapas šiemet vyksta nuo spalio 13 d. iki lapkričio 5 d. Skrydžiai vykdomi iš Molėtų aerodromo, esančio Tumenčiznos kaime. Vakcinacijos laikas gali būti pakoreguotas dėl meteorologinių sąlygų.
Laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės sistemingai vykdomas nuo 2006 m. Šios priemonės efektyvumą patvirtina mažėjantis užregistruotų pasiutligės atvejų skaičius mūsų šalyje. 2009 m. buvo užregistruoti 63 pasiutligės atvejai, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5, 2013 m. – 1. 2014 m. pasiutligės atvejų neužregistruota. Dabar nustatytas pasiutligės atvejis yra pirmasis šįmet ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje.
Įspėjame gyventojus, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina, jų negalima liesti, nes pajutę žmogaus kvapą gyvūnai jauko neės. Jaukus aptikus gyvenamosiose vietovėse, reikia nedelsiant informuoti privatų gydytoją arba teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!