Nepasakysiu nieko nauja teigdama, kad medžioklė šiais laikais – prestižinis užsiėmimas, prieinamas tikrai ne kiekvienam mirtingam. Tik štai patys medžiotojai nelabai tai vertina ir dažniau linkę tapti žudikais-mėsininkais, nei pagarbos vertais, harmonijoje su gamta gyvenančiais, išskirtiniais žmonėmis. Žinoma, medžiotajai nėra visagaliai. Jie kaip ir bet kuris šalies pilietis pirmiausia vadovaujasi ne sava patirtim ar išmintim, o dažnai gerokai nuo realybės nutrūkusių valdininkų priimtais įstatymais. Šiemet, kaip niekad, dėl patvirtinto vilkų sumedžiojimo limito skiriasi pačių medžiotojų, gamtos saugotojų, ūkininkų ir valdininkų nuomonės. Ar nuo materializmo aptemusiomis akimis neprisidarysime daugiau bėdos ir žalos, parodys laikas.

Prasidėjo medžioklės su varovais

Nuo spalio 17 d. (oficialiai nuo spalio 15 d, tačiau medžiojama tik savaitgaliais) prasidėjo medžioklės su varovais, pavojingiausių medžioklių sezonas. Medžioklės su varovais yra nusinešusios ne vieną gyvybę, todėl jos laikomos pavojingiausiomis, kita vertus, labiausiai medžiotojų mėgstamos, nes stiprinančios būrelių narių bendruomeniškumą. Kurį laiką dėl afrikinio kiaulių maro, kaip viena iš galimų prevencijos priemonių, buvo uždrausta medžioti su varovais. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ignalinos skyriaus medžioklės žinovas Statys Mateika patikino, kad rajone sezonas prasidėjo sėkmingai, jokių nesklandumų ar nesusipratimų bei nelaimių neužfiksuota.

Vėl kalti vilkai

Vargu ar visi žinote, kad, tarkim, Vengrijoje, jau daugiau nei 80 metų nebegyvena vilkai, nors gamta tobulai jiems tinkanti. Vokietiją taip pat buvo ištikusi tokia pati krizė. Tačiau jau maždaug 15 metų ten vėl gyvena vilkai ir dabar skaičiuojama apie 30 šeimų, kurios vis labiau plinta į šalies gilumą. Ir vokiečiai, beje, skirtingai nei mes, gyvenantys tik šia diena ir toliau dirbtinės vejos savo kieme nieko nevertinantys, džiaugiasi vilkų sugrįžimu ir laiko kumščius už juos.

O štai mes džiaugiamės vilkų gausėjimu, kad galėtume kuo daugiau jų sumedžioti ir didiname kvotą iki neregėtų mastų. Pernai visoje šalyje buvo leista sumedžioti 33 vilkus, o štai šiemet limitas rekordiškai didelis – 60. „Ši kvota yra skirta visos šalies medžiotojams, neskirstant jų pagal rajonus. Kai bus sumedžioti visi 60 vilkų, medžioklė bus stabdoma. Ir visai nesvarbu, ar mūsų rajone bus sumedžiotas nors vienas vilkas, ar nebus. Sumedžioti vilką labai sunku. Tam reikia kur kas daugiau, nei vien tik ministerijos leidimo“, – teigė S. Mateika.

Tragedijos nėra

Skirtingai į vilkus žiūri gyvulių ir augalininkystės ūkių augintojai. Pirmiesiems tai – pavojų keliantis plėšrūnas, antriesiems – pasėlių „kenkėjų“ reguliuotojas. Vilkai – geriausi augalų draugai. Vilkas – kertinė rūšis, daranti didžiulę įtaką visai ekosistemai. Pokariu Lietuvoje vilkų buvo 7 kartus daugiau nei dabar – apie 1700. Šernų ir stirnų – penkiskart mažiau. Tačiau didelės tragedijos nebuvo. Dabar Lietuvoje skaičiuojama apie 250 vilkų. Mokslininkai skaičiuoja: iš viso 250 vilkų, maždaug 50 patelių atsiveda po 5 vilkiukus. Per 10 metų atsiranda apie 2500 vilkiukų. Iki brandos išgyvena apie 10 proc. – vadinasi, tie patys 250. Tokiais kiekiais šaudant, populiacija gerokai mažės. Kam tai naudinga?

Kas bando atsikratyti atsakomybės?

Gamtos – vilkų – pusėn stoja ir Aplinkos ministerija, ir Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“: „Intensyvi gyvulininkystės plėtra vyksta tik dėl tiesioginių išmokų iš Kaimo plėtros programos fondų. Ir nors pati programa skirta skatinti tvarią ūkio plėtrą, o vienas iš jos prioritetų yra aplinkos apsauga, tačiau programą administruojanti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pasirinko paprasčiausią ir mažiausiai pastangų reikalaujantį kelią. Ūkininkai tiesiog gauna išmokas, tačiau jiems nėra suteikiama net minimali informacija apie Lietuvoje gyvenančius plėšrūnus ir žalos prevenciją. Per paskutinius penkis metus avių ir mėsinių galvijų augintojams jau išmokėta kelios dešimtys milijonų eurų išmokų, tačiau nė vienas euras nebuvo skirtas švietimui apie savo augintinių apsaugą. Būna, kad ūkininkas apie vilkus pirmą kartą sužino tik radęs papjautas savo avis. Tokiu būdu vietoje tvarios plėtros skatinimo, mokesčių mokėtojų pinigais kuriamas konfliktas tarp žmogaus ir gamtos, kuriame nukenčia abi pusės.

Tik po atkaklaus Aplinkos ministerijos ir GAA „Baltijos vilkas“ spaudimo, ŽŪM šiemet numatė finansines priemones Kaimo plėtros programoje, remiančias apsaugos įrengimą. GAA „Baltijos vilkas“ šiais metais pradėjo iniciatyvą „Saugi avis“, kurios tikslas – padėti ūkininkams susirasti ir keistis informacija bei patirtimi apie gyvulių apsaugą. Šį visuomeniniais pagrindais ir be jokio finansavimo vykdomą projektą palaiko Aplinkos ministerija ir Lietuvos avių augintojų asociacija. Tuo metu tiesiogiai už ūkininkų ir jų augintinių gerovę atsakinga ŽŪM renkasi konfrontacijos ir atsakomybės kratymosi kelią, reikalaudama už jų pačių vykdomą agresyvią ir chaotišką gyvulininkystės plėtrą bausti vilkus ir kitus laukinius gyvūnus.

Pasirinktas sprendimas nustatyti didelį sumedžiojimo limitą ne tik neišspręs ūkininkų problemų, bet ilgainiui jas dar labiau pagilins. Tęsiama intensyvi gyvulininkystės plėtra reikš, kad žala augs, net jei vilkų ir mažės. Vilkų medžioklė turi savo natūralias ribas, taip pat šie plėšrūnai Lietuvos miškuose gyvens ir ateityje. Todėl gyvulių apsauga buvo, yra ir bus vienintelė patikima priemonė apsaugoti savo augintinius, investicijas ir pragyvenimo šaltinį. Toks sprendimas kaip šiais metais tik padės kai kuriems politikams pademonstruoti, kad jie irgi dirba, bei patenkins mažos visuomenės grupės poreikį pasipuikuoti vilko kailiu ar kaukole. Tačiau jis taip pat užmaskuos tikrąją problemą ir jos sprendimo būdus. O tuo metu vilkai kaip pjovė, taip ir toliau pjaus neapsaugotus naminius gyvulius, varydami į neviltį apgautus ūkininkus.“

Autorės nuotr. 

Brangūs medžiotojai,

niekada nepraraskite saiko, vadovaukitės medžioklės etiketu, saugokite savo,  medžiotojo, garbę, o MI puslapiai temirga tik pačiomis gražiausiomis jūsų istorijomis ir laimėjimais.

Jei tavimi tinkamai nebus
Pagerbtas Šventas Hubertas,
Tai prie bokštelio išeis šū…bertas.
Tinkamai pasiruošęs tu medžiot pradėki,
Žvėrį tik iš reikalo į dangų pakylėki.
Į dangų pakylėjąs, eglės šakelę ant
Žvėries galvos uždėjęs,
Tu ačiū pasakyk gamtos globėjui.
Kad auką tavo glėbin pastūmėjo,
Nes taip gamtoj yra, ir taip, matyt reikėjo.
Lapkričio trečioj dienoj, globėjo garbei,
mišias Bažnyčioje užsakyki
Ir pagalvoki apie būtį.
Žvėries kailyje mintimis pabūki.
Ir suprasi: nelengva būti žvėrimi kada
Be paliovos medžiojamas esi.
Todėl, brolau, tu susivoki,
Ir prieš atimdamas gyvybę,
Pagalvoki!
Ar reikia tau jos?
Ar tai, tik tai tava silpnybė?

Laikraščio „Mūsų Ignalina“ kolektyvas