Skip to content

„Jei tau manęs reikės…“

MI informacija

Jei tau manęs reikės,
Ieškoki liepoj,
Arba tarp kvepiančių
Medum korių.

Jei tau manęs reikės,
Ateik į pievą –
Aš pasitiksiu
Lauko varpeliu.

Jei tau manęs reikės,
Paklauski upės,
Kuri bangelė
Nešasi mane.

Jei tau manęs reikės,
Pakelk priklupęs
Tą akmenėlį,
Gulintį šalia.

Jei tau manęs reikės,
Pažvelk į dangų –
Matai tą debesėlį
Tolumoj?

Jei tau manęs reikės,
Visur ieškoki.
Tik niekad neieškok
Žmonių minioj.

Niūriais ir tamsiais rudens vakarais ilgimės jaukios šilumos, šokančios ugnelės židinyje ir galbūt iš kažkur skambančios muzikos, o gal tyliai šnabždančių medžių. Kokie mes svarbūs ir protingi bebūtume, kokias pareigas beužimtume ir kokiose aukštumose beskraidytume – be meilės ir švelnumo mes sužvarbtume, sustingtume ir galiausiai sunyktume. Meilei skirtas ir jau tradiciniu tapęs romansų ir meilės dainų vakaras,  vykęs N. Daugėliškio kaimo seklyčioje.

„Malonu, kad šią valandėlę nusprendėte praleisti kartu šioje puikioje, romantiškoje aplinkoje.  Apie romansus kalbėti beviltiška, jų reikia klausytis. Kodėl? Todėl, kad tai – posmai ir melodijos, kurių klausydamiesi prisiliečiame prie savo gelmių, kuriose stipriausiomis gijomis suverta tai, kas amžina, kas jaudina labiausiai: meilė, ilgesys ir, žinoma, prabėgantis mūsų gyvenimas“, – į klausytojus kreipėsi renginio sumanytoja ir viena iš vedėjų Aldona Jankauskienė.

Romansų ir meilės dainų vakarą skambėjo eilės ir dainos net keliomis kalbomis, prisimintos gražiausios ir net legendomis tapusios meilės istorijos, kurias dainavo ir skaitė vietos saviveiklininkai Onutė Subatkevičienė, Valė Blažienė, Pranutė Lunienė, Genutė Saulienė, Rolandas Česliokas ir Vilius Subatkevičius bei pati organizatorė Aldona.

„Milijonas rožių. Dainą tokiu pavadinimu, kurią dainuodavo Ala Pugačiova, tikrai žino visi, tik retas žino tikrąją milijono rožių istoriją. „Milijonas raudonų rožių“ parašyta remiantis tikrais faktais. Tai nėra išgalvota istorija. Gruzinų kilmės dailininkas Niko Pirosmani, būdamas keturiasdešimt septynerių, įsimylėjo prancūzų aktorę Margaritą De Sevr, atvykusią į Tbilisį gastrolių. Kokiais tik būdais jis nesistengė pelnyti gražuolės dėmesio: tapė jos portretą, bučiavo žemę po jos kojomis, tačiau aktorė nekreipė į tai dėmesio.

Pasakojama, kad tuomet Niko nupirko kelis vežimus su gėlėmis, ten buvo visokiausių spalvų rožių, lelijų, anemonų, alyvų ir kitų. Visą šį grožį pristatė į viešbutį, kur tuo metu gyveno Margarita, ir net nuklojo jomis visą gatvę.

Vienintelis mylimosios pabučiavimas – tik tiek gavo dailininkas. Aktorė išvažiavo iš miesto ir niekada negrįžo. O Niko mirė iš bado visiškame skurde po devynerių metų, 1918-aisiais“, – vieną iš liūdnų, bet jaudinančių meilės istorijų pasakojo atlikėjai.

Žvakių šviesa nutviekstoje salėje romansus keitė viltingos meilės dainos, nepalikdamos abejingu nė vieno.

„Ruduo – brandumas, pats turtingiausias ir dosniausias laikotarpis, kuris suvirpina širdį, kai matai krintančius lapus, išskrendančius į tolį paukščius. Tarsi jausdamas savo kaltę žmonijai, ruduo pažeria patį gražiausią spalvų žaismą, kuris nuteikia mus žavėtis, aikčioti iš nuostabos, sustingti susižavėjus tuo, ką kuria gamta ir mums dovanoja… Išlydėkime šį rudenį optimistiškai, paklajokime po čežantį patalą, dar paklausykime paskutinių paukščių giesmių, paganykime akis į degančių klevų viršūnes ir laukime… laukime vėl sugrįžtančio kito RUDENS, kaskart primenančio meilę. 

Te neblėsta optimizmas ir viltis…“, – atsisveikindami linkėjo atlikėjai.

Kūdikis ir vaikas laimingai ir saugiai auga, jausdamas mamos ir tėčio meilę. Senolis laimingai pasitinka saulėlydį, jausdamas ne tik artimo žmogaus, bet ir vaikų, anūkų, proanūkių meilę. Taip jau surėdytas mūsų gyvenimas. Ir net jei žmogus galėtų gyventi kažkur laisvai nuo civilizacijos ir primestos sistemos vienas, kokioje nors jaukioje miško trobelėje – meilė susirastų jį. Tik ji greičiausiai ateitų jau ne su žmogum, o su žvėrimi. Galbūt – su vilku. Galbūt vėlų rudenį.

A. Jankauskienės archyvo nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje