Teisingiausia būna tada, kai imamės problemos sprendimo nuo savęs, nuo savo šeimos, artimųjų, draugų. Bandau taip daryti ir aš.  Labai nudžiaugau, kada spaudoje, nors ir labai mažais žiupsneliais, pasirodė kultūros mecenato, ūkininko ir Šiaulių miesto tarybos nario Ramūno Karbauskio mintys ir raginimai stabdyti mūsų tautos naikinimosi procesą, atsisakant girtuoklysčių. Šio žmogaus asmeniškai nepažįstu, kaip ir dauguma jūsų, tačiau girdžiu jo mintys, matau nuveiktus darbus ir žaviuosi visu tuo. Ir manęs nė trupučio nejaudina tai, kad jis yra ir politikas. Jei žmogus mąstantis, protingas, plačių pažiūrų ir dvasingas bei ištikimas savo įsitikinimams – jokia politika iš jo nepadarys cirko marionetes. O girtuoklystė ir po tolerancija paslėptas pataikavimas dėl naudos, pribaigs mus visus.

Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad mūsų rajono Tarybos nariams ne vis vien mūsų krašto ateitis ir jie drąsiai, nebijodami pasmerkimo ir nepopuliarumo, imsis ryžtingų veiksmų kovojant su alkoholizmu. 

Niūri realybė

Turbūt svarbu pasakyti tai, kad mes visi, mielieji,  kada nors ir nors kiek vartoję alkoholio, esame alkoholikai. Ir visai nereikia purkštauti ir taukšti niekų, kad tik per šventes  pasimėgaujat ir nieko čia nereiškia. Čia kaip ir anekdote – truputį nėščia. Nebūna nei truputį nėščių, nei truputį alkoholikų. Jei pavartojai – esi. Ir tik laiko ir tavo asmenybės tvirtumo bei sąmoningumo klausimas – kada pavartosi ir ar pavartosi vėl.  Nuo to priklauso tik alkoholizmo lygiai.

Medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį-protoplazminį nuodą. Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis – pati galingiausia klastinga priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta – naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais. Ar tai taip sunku suvokti? Neįmanoma, nes prie alkoholio, kaip ir bet kurio kito narkotiko, pripratęs organizmas jums neleidžia nieku gyvu jam priešintis. Juk Jūsų smegenis alkoholis visiškai valdo bent 20 dienų po vartojimo. O galutinai organizmas išsivalo per 100 dienų.

Kaip alkoholis „valgo“ jūsų gyvenimą

Įdomu, kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.

Temperatūra kaukolėje yra 36 C. Nuo alkoholio žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, joms išplauti, į smegenis pumpuoja daug vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją. Taigi, net ir po „nekaltos“ taurės vyno ar lengvo alaus, ryte galite santūriai linktelti unitazo pusėn, nes ten iškeliavo dalis jūsų smegenų.

Mano istorija

Kad žmogus sustotų, reikia kažkokio svarbaus įvykio ar netekčių ir nelaimių. Pradėsiu turbūt nuo to, kad įpusėjo 5-ti metai, kaip aš nevartoju alkoholio. Mane sustabdė ne nelaimė, o priešingai, didžiulė laimė – manyje užsimezgusi gyvybė. Aš, kaip ir Jūs, nebuvau toje stadijoje, kai jau guli patvoryje prisiglaudęs prie bambalio, o ant tavęs šlapinasi visi miesto katinai. Bet šventės ar savaitgaliais pasisėdėjimai su draugėmis buvo nuolat lydimi alkoholio. Nes tokios tradicijos buvo giminėje. Ir tada tai atrodė visai nekalta ir normalu. Juk visi taip daro!

Dabar stebiu žmones ir iki šiol tik tiems, kuriais pasitikiu, aiškiai esu pasakiusi, kad nebevartoju. Nes tai pasakydamas garsiai visiems, sulauksi pasmerkimo. Kai kurie, lyg pateisinimą tavo „kvailam“ apsisprendimui, mesteli: „A, vairuoji!“. Mano namuose alkoholio nėra visiškai. Nuodai man nereikalingi. Mano brolio šeima taip pat nevartoja jo. Ir mes labai smagiai vakarojame ir švenčiame, būdami sveiko proto. Mums nebūtina „sukvailėt“, kad būtume linksmi.

Žiurknuodžiai efektyviau

Kai galiu blaiviai mąstyti, labai siaubingai atrodo mūsų tolerancija alkoholiui. Mes visi kraupstame nuo nusikaltimų masto ir žiaurumo, ypač prieš vaikus, senolius, moteris. Ir žinodami, kad visa tai alkoholio pasekmė – vis tiek jį garbiname.

Arba susėda kompanija spręsti girtuokliaujančių vyrų ir sūnų ar dukterų ir žmonų problemos, guodžiasi dėl smurto (psichologinio, seksualinio, emocinio, ekonominio), ieško išeičių, bet tuo pat metu iš rankų nepaleidžia vyno taurės ar butelio alaus (kas ką labiau vertina). Absurdas juk!

O mūsų kultūriniai renginiai? Aš važinėju po visą rajoną. Labai retai kuriame renginyje, o tiksliau – po jo, nebūna alkoholio. Pripažinkime, kad turime didžiulę bėdą, vedančią į pražūtį. Aš jau nekalbu apie fizinius negalavimus, kalbu apie degradaciją, kurios nė vienas alkoholikas nejaučia. Ir kuo giliau įklimpęs alkoholikas, tuo labiau jam atrodo, kad jis bet kada gali sustoti. Deja, tai tik iliuzija. Iliuzija ir tai, kad mūsų valdininkai, jau gerokai „įsėdę“ į alkoholį, vieną rytą pasikeis. O jų alkoholizmo toleravimas – tėra pataikavimas alkoholizmui. Mes pataikaujame jam ir bijome priimti ryžtingus sprendimus, nes patys esame priklausomi nuo jo.

Dar vienas paradoksas. Mūsų visuomenėje įprasta svarbiam, mums padėjusiam, gerbiam ar mylimam aukštam valdininkui,  įmonės vadovui, seniūnui, meistrui, net mokytojui, darželio auklėtojui ar gydytojui dovanoti alkoholio. Kas gali būti baisiau ir įžeidžiau? Tai neškite pakelį žiurknuodžių. Kodėl? Lengviau nešti, daug pigiau kainuoja ir norimą rezultatą pasieksite kur kas greičiau – žiurknuodžiai veikia efektyviau.

Vilties yra

„Trečią vietą pasaulyje pagal alkoholio vartojimą užėmėme todėl, kad pabandėme būti ne savimi. Buvo laikotarpių, kai mus bandė paversti sovietiniais žmonėmis. Dar anksčiau, carinės Rusijos laikotarpiu, mus kibirais girdė degtine. Vyskupas M. Valančius ir kiti kunigai iš sakyklų ragino nebegerti, per dvejus metus alkoholio vartojimas sumažėjo aštuonis kartus. Šiandien tikėtis, kad mūsų pastangos duos tokį efektą, sunku, bet iš trečios vietos nukristi į penkiasdešimtą ar aštuoniasdešimtą alkoholio vartotojų reitinge esame pajėgūs. Tam reikia dirbti su vaikais.

Baltų pasaulėžiūra yra ne tik mūsų istorijos, bet ir kultūros dalis. Mūsų tautą ištikusias problemas – alkoholį, narkotikus ir kitas – nesunku išgydyti, jei vaistais pasirinksime ne chemines priemones, o etninę kultūrą. Vaikai, kurie rengiasi baltiškais ar kitais tautiškais drabužiais, narkotikų ar alkoholio nevartoja. Tai neįmanoma. Domėjimasis mūsų kultūra, jos šaknimis žmogui, ypač jaunuoliui ar vaikui, suteikia tam tikrą kodą, kuris ateityje jį saugo nuo mūsų visuomenei būdingų problemų.

Kad ir kaip gerai apie save galvotume šiandien, mes visi neišvengiamai senstame. Augindami savo vaikus, turime suvokti, kad kažkada turėsime į juos atsiremti. Man atrodo, mes to nesuvokiame. Kartais sakome, ai, išaugs, pasikeis… Jeigu į juos nesudėsime vertybių dabar, tai jų vėliau neatsiras.

Tikiu vaikais, nes manau, kad suaugusiuosius daug lengviau keisti per juos. Spręsdamas dabartines visuomenės problemas, visą dėmesį sutelkčiau į vaikus, o po penkerių–septynerių metų jausime didžiulį skirtumą. Kitos išeities tikrai nėra“, – įsitikinęs politikas ir kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, pats dar gyvenime neragavęs jokio alkoholio ir raginantis rajonų savivaldybes savo sprendimais uždrausti bet kokį alkoholį masiniuose renginiuose.

Pasakysiu labai paprastai, bet nepopuliariai. Jei mūsų rajono Taryba išdrįs pripažinti problemą ir imsis ryžtingų veiksmų, o paskui ją seks ir įstaigų vadovai, seniūnai – tai neilgai trūkus ši žinia pasieks ir kiekvieno, net ir atokiausio vienkiemio žmogų bei privers keistis ir jį, keisti pažiūras. Nes tai, kas netoleruojama daugumos,  nėra patrauklu.