Iš Kunigaikščio Vaidoto bataliono kareivių dienoraščio.

Tepraėjo keli mėnesiai nuo didžiojo privalomosios karo tarnybos vajaus, o viskas, regis, stojasi į savas vietas. Nėra tų tragedijų, kurios buvo prognozuojamos ir net laukiamos, ar dirbtinai pučiamos. Už Lietuvą garbingos tarnybos išvyko ir daugeliui ignaliniečių pažįstamas baikeris, drožėjas, senovinių automobilių restauratorius ir šiaip „teisingas“ bei pakankamai brandus žmogus Paulius URBONAS.

Spalio 26-oji – Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje – svarbi diena: į dalinį atvyko 499 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Jie papildė jau per 1,1 tūkst. šiuo metu savanoriškai karo tarnybą atliekančių Lietuvos vaikinų ir merginų (jų 12) gretas.

Pauliaus, Vyto Tamašausko ir jų draugų dienoraštis

Pirmoji savaitė tarnyboje

Rytas. 5.45 val.

Kuopa, kelt!

Po pastarųjų žodžių daugiau kaip 130 karių šoka iš savo lovų bei pagreitintu tempu neria į kariškas uniformas, tvarkosi, klojasi lovas.

Kuopa, kuopoje rikiuoti!

Rytinis patikrinimas, Lietuvos himno giedojimas bei vėliavos pakėlimo ceremonija. Vėliau – pusryčiai. Dera paminėti, jog maitina tikrai labai gerai. Per septynias dienas maistu nusivilti neteko. Manau, kad ir neteks!

Taip pat nuo kojų iki galvos esame aprengti bei aprūpinti naujomis uniformomis, jos elementais ir ekipiruote. 
Kalbant apie fizinį krūvį,  kol kas jo daug negauname. Vienaip ar kitaip užsiėmimų bei pratybų laukiame su džiaugsmu. Sportuojame savo kubrike (kambaryje).

Kuopa, Geležinio Vilko maršu žengte marš!

„Skamba, gaudžia Vilniaus mūrai,

Gieda giesmę vyturiai,

Panerių keliais žygiuoja

Mūsų rinktinės kariai!..“

Taip, taip, taip… ir padainuojame!

Paliekant karišką ritmą, rutiną nuošalyje – pirmąją tarnybos dieną daugumos akys atrodė lyg pasimetusių kačiukų, kurie nežino, iš kur čia atsirado ir ką veikia. Velnias žino, gal ir aš taip atrodžiau. Bet kaip ir kiekvienoje naujoje veikloje, toks jausmas yra laikinas. Žingsnis po žingsnio, komanda po komandos, pratimas po pratimo ir viskas įsisavins bei stos į savo vietas. Galiu pasidžiaugti, jog mano skyriaus kolegos yra pakankamai motyvuoti, vieningi bei nusiteikę parodyti, kuris bataliono skyrius yra geriausias. Iš tikro, būdami čia ir vilkėdami Lietuvos kariuomenės uniformą, esame ne tik gražiai aprengti, bet tuo pačiu įsipareigoję būti pavyzdžiu sau ir kitiems!

Kuopa, miegas!

21.45 val.

Antroji savaitė tarnyboje

KARIŠKA PREVENCIJA

Ar esate matę filmą „Full Metal Jacket“? Jame yra scena, kurioje eilinis Pyle valgo spurgą, kai tuo metu jo tarnybos draugai yra priversti daryti atsispaudimus. Pastarosios scenos moralas – už kariškos drausmės pažeidimą bausmę gauna ne prasižengęs, tačiau jo kolegos, kurie jo nesudrausmino. Su panašia situacija teko susidurti ir mūsų kuopai. Kol keturi valgė bandeles, likusiems buvo liepta daryti atsispaudimus.

Iš tikro, nors iš pažiūros susirinkę suaugę žmonės, tačiau absurdiškų, vaikiškų nusižengimų išvengti nepavyksta. Štai, kad ir vakarykštis nutikimas. Kažkuris iš kuopos karių ant vidinės tualeto durų pusės parašė – „Nuleisk vandenį, šunie!“ Už pastarąsias rašliavas teko atsiskaityti visai kuopai. Kiekvienas karys privalėjo ant
A4 dydžio lapo 100 kartų užrašyti minėtą frazę. Įdomi situacija ir su mobiliųjų telefonų prevencija. Telefonais leidžiama naudotis vakarais, laisvu laiku. Karys, kuris pažeidžia šią taisyklę, privalo visą dieną su savimi nešiotis baltą silikatinę plytą. Visur, reiškia į rikiuotę, valgyklą, prausyklą, sporto užsiėmimus. Ar tokios priemonės veikia? Manau, kad taip! Nereikia pamiršti, jog kariuomenėje galioja taisyklė, jog karys reprezentuoja ne tik save, bet ir savo skyriaus, būrio, kuopos, bataliono kolegas.

Lyginant su pirmąja savaite, pastaroji buvo intensyvesnė – fizinio pasirengimo testas, ištvermės lavinimo treniruotės, pažintis su ginklu, jo ardymas, ginklo valdymo testas, šūvių sklaidos testas, darbas su radijo ryšio priemonėmis ir dar krūva paskaitų!

Laukiame priesaikos ir savaitgalio!

Nuotr. iš Pauliaus URBONO asmeninio archyvo.