Apie Ignalinos aerodromą nuomonių girdžiu įvairių. Ištikus mažiausiai nesėkmei, pesimistai rėkia, kad ten nieko doro neišeis. Optimistai tiki šio objekto žvaigžde ir visais įmanomais būdais padeda tam tikėjimui pildytis. Neretai ginčų kyla ir rajono taryboje, kai aerodromui reikia ištiesti pagalbos ranką. Laimei, optimistų visur yra nepalyginamai daugiau. Tačiau kur kas svarbiau, kad tuo, ką daro, tikėtų patys aerodromo tėvai. Šia prasme statiniui pasisekė. Aerodromo įkūrėjas Rimvydas Maciulevičius atkakliai žengia per visas negandas ir kliūtis. To atkaklumo ir tikėjimo jam galima tik pavydėti. Dažnas po visų griūčių ir bankrotų, kurie buvo ištikę Ignalinos aerodromą, seniai būtų viską metęs. Bet tik ne Rimvydas. Jis darbus tęsia, dabar ilgina pakilimo taką, kad čia galėtų leistis didesni orlaiviai, o ne vien maži lėktuvėliai, narplioja viešbučio statybos finansavimo susipainiojusį kamuolį ir kalba apie ateitį…

Penktadienį aerodrome buvo pakilu ir šventiška. Rinkosi Rimvydo draugai, bendražygiai ir bičiuliai, pritariantys jo darbams ar stovėję prie aerodromo ištakų. Susirinko visi iškilia proga, mat tądien už nuopelnus Lietuvos aviacijai Rimvydas Maciulevičius buvo apdovanotas aukščiausiu Lietuvos aeroklubo apdovanojimu – auksiniu Garbės ženklu, kurį jam įteikė Lietuvos aeroklubo (LAK) prezidentas Jonas Mažintas. Dalyvavo finansų viceministras Romualdas Gėgžnas, rajono meras Henrikas Šiaudinis, rajono tarybos nariai Vilius Cibulskas ir Juozas Rokas, Ignalinos seniūnas Jonas Polito, Bepiločių orlaivių programos vadovas, mokslinis bendradarbis Vytautas Rafanavičius, neseniai įkurtos Lietuvos pulkininkų asociacijos vienas iš vadovų Vaidotas Malinionis, daug kitų rajono organizacijų atstovų.

Šis aukščiausias šalies aviacijos pasaulyje apdovanojimas R. Maciulevičiui įteiktas ne vien tik už darbus Ignalinoje. Jis, kaip sakė finansų viceministras R. Gėgžnas, yra vienas labiausiai nusipelniusių šiandieninės Lietuvos aviatorių. Todėl tiek aeroklubo prezidentas, įteikdamas apdovanojimą, tiek vėliau kalbėjęs ne vienas svečias pabrėžė, kad šio ženklo niekas lengvai nedalija, jį reikia užsitarnauti.

Pasveikinęs R. Maciulevičių su apdovanojimu finansų viceministras, buvęs aviatorius ir senas Rimvydo bičiulis R. Gėgžnas, Rimvydo portretą grakščiai įkomponavo į visą Lietuvos aviacijos mozaiką: „Kai dirbau didžiojoj aviacijoj, kartą pokalbyje su „Boing“ kompanijos vadais, jų paklausiau – ar žinote, koks skirtumas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos? Ne, sako, manom, kad jokio. Sakau, netiesa. Latviai ir estai yra juridinės tautos, o lietuviai – skraidanti tauta. Kai išvardinau visus lietuvių pasiekimus aviacijoje (prieškaryje ir sovietmečiu), pašnekovai net susigraudino. Kalbant apie Rimvydą, jį drąsiai galima statyti į labiausiai aviacijai nusipelniusių gretas. Kas pirmas Sovietų Sąjungoje pradėjo vystyti parasparnių sportą? Rimvydas. Kas oro balionų erą pradėjo? Rimvydas. Kas keitė visų požiūrį į aviaciją, kad ji gali būti didžioji, mažoji, privati? Rimvydas. Kas šiandien su dronais dirba? Rimvydas. Galima dar vardinti ir vardinti. Todėl tokių vyrų dėka esame skraidanti tauta. Linkiu, kad Ignalinos aerodromas išgarsėtų, būtų, tarkim, bepiločių orlaivių, kosminės pramonės pradininkas“.

LAK prezidentas, kreipdamasis į rajono merą, sakė, kad Prienai kažkada tapo sklandytuvų meka, o Ignalina gali tapti (ši niša dar neužimta) kosmine meka, vartais į kosmosą.Pernai gegužės 21 d. Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ignalinos aerodromu. Šalys susitarė kartu vykdyti kosmoso technologijų, mokslinių tyrimų ir edukacinius projektus, keistis moksline, technine, specifine informacija. Ignalinos aerodromas – vienintelis Lietuvoje, gavęs raketodromo statusą, čia raketos gali kilti į 22 km aukštį 20 km spindulio erdvėje.

Rajono meras H. Šiaudinis sakė, pirmąkart su Rimvydu susipažino, kai šis prieš dešimtmetį buvo iškeltas kandidatu į Seimą. „Gerai, kad jo tada neišrinko. Po rinkimų jis atvažiavo į Ignaliną ir pradėjome konstruoti šį projektą. Ieškojom vietos aerodromui. Apvažiavom pusę rajono. Radom daug gražių vietų, bet vienur iki valstybės sienos mažiau nei 10 km, kitur saugotina teritorija, kurioje neįmanoma ką nors statyti, tai neskraidymo zona. Ši vieta – unikali. Tarsi sala tarp dviejų parkų. Į rytus vos už kelių šimtų metrų – Sirvėtos regioninio parko riba, į vakarus – tuojau už pakilimo tako prasideda Aukštaitijos nacionalinis parkas. Gaila, kad sustojusi viešbučio statyba. Raginu visus čia susirinkusius panaudoti visas savo galias ir galimybes, kad darbai pajudėtų ir čia būtų įgyvendinta viskas, kas sumanyta“, – sakė meras.

Rajono tarybos narys, aerodromo kūrimosi metais buvęs Utenos apskrities viršininku V. Cibulskas prisiminė rimtų ir kuriozinių istorijų iš to meto, kai buvo ieškoma vietos aerodromui, džiaugėsi, kad tuomet priėmė teisingus sprendimus, linkėjo, kad būtų įgyvendinta bent 80 proc. visų sumanymų.

VSAT Ignalinos rinktinės vado pavaduotojas, Štabo viršininkas plk. Valentas Urbonas įžvelgė geras bendradarbiavimo perspektyvas tarp aerodromo ir pasieniečių, nes žvalgybai ir paieškoms pasienyje sėkmingai galima naudoti bepiločius orlaivius. Tai būtų daug kartų pigiau, nei skraidyti sraigtasparniais, kaip dabar.

Pulkininkas V. Malinionis matė puikias bendradarbiavimo galimybes ir su kariuomene bei savanorių rinktine. Pasak jo, Ignalinos aerodromas yra netoli Pabradės poligono, todėl aerodromas puikiai gali tarnauti kariniams tikslams, gynybai.

Daug gražių palinkėjimų Rimvydui ir aerodromui išsakė Ignalinos seniūnas J. Polito, rajono tarybos narys, buvęs R. Maciulevičiaus mokinys parašiutininkų mokykloje J. Rokas, Bepiločių orlaivių programos vadovas, mokslinis bendradarbis V. Rafanavičius, rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Arvydas Bagdonas, kiti renginio dalyviai. Rimvydą su apdovanojimu pasveikino jo dukra Jurga.

Diskusijose buvo užsiminta apie saugumą aviacijoje, apie išgyventas dramas dėl draugų ir bendražygių žūties. LAK prezidentas sakė, kad šiame aerodrome bus vykdomi saugūs skrydžiai, nors nuo nelaimių niekas neapdraustas. Pacitavo vieno įžymaus JAV aviatoriaus žodžius, kad „visiškai saugus jaustis gali tik sėdintis šalia tvoros ir stebintis skraidančias varnas“. „Deja, aviacija reikalauja aukų, taip, mes kartais laidojam savo žmones. Mūsų pareiga padaryti viską, kad to nebūtų“, – pratęsė mintį R. Maciulevičius.

Jis papasakojo, kas dabar daroma Ignalinos aerodrome, kokios ateities vizijos ir perspektyvos, dėkojo LAK prezidentui už apdovanojimą, rajono savivaldybei už supratimą ir palaikymą, visiems už paramą, pagalbą ir tikėjimą aerodromo ateitimi. R. Maciulevičius už pagalbą ir darbus aerodrome dėkoja ir Ignalinos kelių tarnybai bei UAB „Meleksas“.

Autoriaus nuotr.