Skip to content

Prekeiviai šventoriuje

Ne šiaip sau vienas garsiausių Biblijos epizodų pasakoja apie tai, kaip Kristus išvarė prekeivius iš šventyklos. Šimtus, tūkstančius kartų varyti iš šventyklos, jie vėl grįžta į ją ir vėl bando išdėstyti joje savo prekes.

Dabar, kai iki Kalėdų dar visas mėnuo, tai labai aiškiai matosi: Kalėdos – tai tokia šventė, kai visi daug visko perka. O perka todėl, kad yra nuolaidų. Kad tai ne vien nuolaidų šventė – jau senokai pamiršta, nuo tada, kai pas mus įsigalėjo laisvė ir demokratija. Laisvė kiaulėms lipti ant altoriaus. Kuo dabartiniai laikai skiriasi nuo anų, kai Kalėdų visai nebūdavo? Na, kaime, žinoma, būdavo, bet per radiją – ne. Kai televizija atsirado, per ją irgi visai kitokios šventės būdavo švenčiamos. Ir dar anais laikais niekas neragindavo pirkti.

Dabar Kalėdos nuo Visų šventų prasideda. Prieš Vėlines per visus galus daug varoma apie užsienietišką Helovyną, ar kaip jis ten vadinasi. Vieną vakarą televizijos prisimena mirusiuosius. O paskui – prasideda, kaip reklamose sakoma, Kalėdų laukimas.

Dar suprasčiau, jeigu apie Kalėdas tik reklamos rėktų. Reklamų galima nesiklausyti, kaip dauguma žmonių ir daro. Bet apie tai ir visokiose žiniose nepamirštama. Ir viskas daroma valstybiniu lygiu.

Štai didieji miestai pasistatė egles, kurios iš anksto Kalėdų eglėmis pavadintos. Na, ir kas, kad Kalėdų eglė puošiama Kūčių išvakarėse. Taigi žmonės švęsti pradės taip, kaip pridera, jie apsipirkti nespės. Vilnius pirmas savo eglę „įjungė“, paskui Kaunas, tada atėjo rajonų eilė. Eilė visur, kaip prie kasų.

Ne tik apie egles televizija ir radijas pasakoja, svarbiausios žinios – apie prekybą. Kur nors kokia nors akcija pradėta, prekybininkai savo parduotuves išpuošė – irgi žiniose apie tai pasakojama, ir ne vieną kartą. Viskas vyksta su vienu svarbiausiu šūkiu – JAMAM.

Kartais pagalvoji: ar tik prekybininkai žurnalistų nepamalonina, kad jų akcijos, taip sakant, televizorių šviesa nušviečiamos būtų.

Dėl prekybininkų – čia tai viskas aišku. Kiekvienos šventės proga jiems norisi žmonėms nuolaidą padaryti.

Iš esmės tai akcijos, kas supranta, yra labai geras dalykas. Akcijos moko pirkėjus, kaip ir ką pirkti, o ko geriau apskritai nepirkti. Labai paprasta: pasižiūri, koks daiktas labiau atpigintas, ir žinai, kad tokio pirkti neverta, kad jis arba greitai genda, arba nuo pirmos dienos prastai veikia. Arba tiesiog yra pasenęs.

Kai kas sako, kad tokios akcijos ir nuolaidos gerai yra, kai dovanas perki. Juk dabar dar viena prekybininkų sugalvota mada yra: visiems pirkti dovanas. Girdi, kokios Kalėdos be dovanų. Ne tik vaikams pirkti reikia, tai dar visai suprantama būtų, bet ir visiems pažįstamiems. Čia akcijos tinka: perki, kas pigiau, ir dovanoji. Tiesa, būna, kad po metų ar dviejų tą pačią dovaną jau tau padovanoja, bet tai jau – nelaimingas atsitikimas. 

Kitaip tariant, Kalėdos ir kitos šventės prekybininkams – proga parduoti tai, kas lentynose užsigulėjo. O kaip gražiai pirkėjai masinami: tik ateikit, mes taip jūsų laukiam. Tiesa, kažkodėl mada tokia atėjo – senolius senjorais vadinti. Vienas asilas sugalvojo, kiti asilai kartoja: senjorai, senjorai. Senoliai mes, o ne senjorai.

Bet ką čia tiek daug apie visokias reklamas kalbėti. Radiją išjungei – ir ramu. Kaime jokių reklamų kabančių nepamatysi. Atsikeli, pasižiūri pro langą – o aplink žalia. Arba balta, bet tai rečiau būna. Ir nė ant vienos pušies nepamatysi jokio raginimo ką nors pirkti ir tokiu būdu sutaupyti. Kaime sniegas apie artėjančias Kalėdas primena.

O šiaip – Kalėdos ir nelaukiamos ateina. Kaip ir viskas, kam priklauso ateiti, kas nei nuo valdžios, nei nuo prekybininkų nepriklauso. Kaip visada buvo, nuo tų laikų, kai prekeiviai pirmą kartą buvo išvaryti iš šventyklos. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje