Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Iš didžiųjų (6 miestų savivaldybių) šįkart pirmoji vieta atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir yra aukščiausiose pozicijose. Ignalinos r. savivaldybė, surinkusi 23,5 balo iš 100 galimų, šiemet užima paskutinę vietą iš 54 vertintų savivaldybių (keista, tačiau pernai buvo 32 vietoje).  Nepaisant to, „Valdymo“ srityje (į kurią įeina „Biudžetas“, „Turto valdymas“, „Administracija“) Ignalina lenkia net 47 savivaldybes. Savivaldybėje, lyginant su kaimyninėmis savivaldybėmis, labiausiai sumažėjo skola (12 proc.), palyginti su 2013 m. Pirmaujančios Vilniaus savivaldybės skola – 125 proc. (nuo pajamų), Ignalinos savivaldybės „Administracija“, „Turto valdymas“, „Biudžetas“ buvo įvertinta taip pat gana gerai. Iš teigiamai vertinamų dalykų verta paminėti, kad 2014 m. Ignalinos r. savivaldybėje beveik visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku. Taip pat interneto svetainės atitiktis bendriesiems reikalavimams buvo įvertintas puikiai. Mažiausiai balų skirta „Komunalinių paslaugų“, „Mokesčių“ ir „Švietimo“ sritims.

Šį įvertinimą komentavęs savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis teigia, kad viešosios įstaigos atlikta analizė kelia daug abejonių ir pirmiausia dėl pasirinktų vertinimo kriterijų. Šis įvertinimas, pasak mero, nesiekia atspindėti paslaugų kokybės, gyvenimo sąlygų, o visas dėmesys kreipiamas į savivaldybės funkcijų privatizavimo laipsnį. Tai, kad savivaldybėje komunalines paslaugas teikia savivaldybės kontroliuojamos įmonės, yra laikoma didele blogybe. „Prastą „Komunalinių paslaugų“ įvertinimą daugiausia lėmė tai, kad šilumos gaminimo, atliekų surinkimo ir daugiabučių administravimo rinkose veikė mažai privataus sektoriaus subjektų“, – rašoma įvertinimo apibendrinime. Ir atvirkščiai, geru dalyku laikoma, kad 2014 m. savivaldybei priklausė nedaug įmonių (įstaigų), taip pat nebuvo nė vienos savivaldybei priklausančios pirties, knygyno, kirpyklos ar laidojimo namų. Reikia pastebėti, kad savivaldybė turi kelias pirtis Sporto ir pramogų centre, taip pat pirtį Dūkšto mieste.

Ignalinos rajono savivaldybės prastam įvertinimui įtakos turėjo geriamojo vandens kaina, kuri  buvo viena didžiausių (2,63 Eur už kub. m lyginant su 2,10 Eur už kub. m vidurkiu). Čia reikėtų paaiškinti, kad vandens kainą lėmė didelės investicijos (nutiestos naujos ar pakeistos vandentiekio ir nuotekų surinkimo trasos, atlikti vandens kokybės gerinimo, nuotekų valymo įrenginių statybos darbai) ir tai, kad investicijos tenka palyginti mažam naudotojų kiekiui, ypač kaimo vietovėse, kur žmonės net ir mažuose kaimeliuose turi galimybę gerti švarų vandenį. Kitos savivaldybės tokių darbų nėra atlikusios arba jie dar tik vykdomi, taigi investicijos dar neatsispindi kainose ir tai reitinge joms lėmė aukštesnę vietą.

„Švietimo“ sritis mažai balų pelnė dėl prastai moksleivių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų (33,9 balo lyginant su 41,8 balo vidurkiu). Kaip teigė savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė, pirmiausia pasikeitė vertinimo kriterijai, pernai metais švietimo būklė buvo įvertinta tikrai gerai. „Ignalinos rajone yra socialiai rizikinga aplinka, todėl nereikia norėti, kad mokiniai būtų tik patys geriausi. Tačiau mūsų valstybinių egzaminų rodikliai nėra prasti. Rezultatai priklauso nuo to, koks mokinių kontingentas tais metais ateina laikyti egzaminų. Jis kasmet skiriasi. Rajono egzaminų lygis niekada nebuvo aukščiausiose pozicijose, palyginti su visos Lietuvos rezultatais, buvome apie vidurį arba šiek tiek žemiau“, – sakė R. Vilčinskienė.

Į švietimą galima pasižiūrėti ir kitu aspektu, įvertinti, kiek turime tarptautinių, respublikinių konkursų, olimpiadų nugalėtojų bei prizininkų, kiek įvairių švietimo projektų įgyvendinama. Tenka pastebėti, kad mūsų rajone į gimnazijas priimami visi norintys mokiniai, daug kur yra vykdoma atranka pagal žinias. Labai keistai „indekse“ atrodo ir tai, kad kai kurios savivaldybės „švietimo“ srityje gavo gerą įvertinimą už tai, kad vienam mokiniui tenka mažesnis mokyklų plotas. Taip vertinant, pvz., Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija, turinti dvi sporto sales, aktų salę, labai pablogina bendrąjį savivaldybės įvertinimą. Argi tai neatrodo keista?

Pažymėtina, kad yra ir kitų vertinamų rodiklių, kurie nesuteikia pagrindo savivaldybių palyginimui. Pavyzdžiui, vertinant mokesčius, yra rodiklis „vidutinis žemės mokesčio tarifo dydis“. Tarifas – tai žemės vertės mokesčio dydis, išreikštas procentais. Kadangi žemės vertė Lietuvoje atskirose savivaldybėse labai skiriasi, todėl procento dydis neparodo faktiško (litais ar eurais) mokesčio dydžio, t. y. Ignalinoje taikant 1,5 proc. tarifą, asmuo sumoka daug mažiau mokesčio, nei taikant 0,4 tarifą kitoje savivaldybėje, kur žemės vertė daug didesnė (pvz., Ignalinos rajone žemės ūkio paskirties žemės aras kainuoja apie 6 eurus, kitos paskirties – 300 eurų. Vilniuje atitinkamai žemės ūkio paskirties aro kaina yra apie 300 eurų ir kitos paskirties – apie 11 tūkst. eurų). Tačiau „indekse“ nurodoma, kad Ignalinoje didelis žemės mokestis. Be to, 2014 m. buvo taikytos 50 proc. žemės ūkio paskirties žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio kompensacijos, stipriai sumažinusios mokesčių mokėtojų išlaidas. Tačiau tai net nebuvo vertinta. 

Atliekant vertinimą, atsižvelgta į savivaldybės darbuotojų skaičių: „Ignalinos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, buvo gana daug (13,8 lyginant su 7,9 vidurkiu)“. Šis punktas buvo bene labiausia svarstomas ir sukėlė gyventojų diskusijas. Tačiau čia taip pat reikėtų paaiškinimo. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo metodiką, visi savivaldybės administracijoje dirbantys darbuotojai yra priskiriami valstybės tarnautojams. Ignalinos rajono savivaldybės atveju taip pat buvo suskaičiuoti visi darbuotojai – taip pat ir vairuotojai, valytojai, kūrikai, seniūnijų darbininkai. Kai kuriose savivaldybėse šie darbuotojai neįeina į administracijos sudėtį, jie paprasčiausiai yra perkeliami į kitą biudžetinę įstaigą arba į konkrečiai tam tikslui įkurtą atskirą įstaigą. Šitaip elgtis savivaldybei joks įstatymas nedraudžia. Tačiau toks savotiškas žaidimas, menamai sumažinus savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių, nei lėšų, nei kitų resursų nepadeda sutaupyti, o tiesiog yra savęs apgaudinėjimas. Labiausiai žmones glumina tas faktas, kad mokyklos, poliklinikos darbininkai, Ignalinos šilumos tinklų kūrikai  nėra priskiriami prie valstybės tarnautojų, o štai seniūnijos darbininkai ar savivaldybės administracijos valytojai jau laikomi valstybės tarnautojais. Juk savivaldybės administracija tokia pati biudžetinė įstaiga, kaip ir mokykla. Todėl ir matomas iškreiptas vaizdas, o realios situacijos niekas netiria. Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad meras ar mero pavaduotojas nėra valstybės tarnautojai. Nepaisant tokio vertinimo, savivaldybė skyriuje „Administracija“ lenkia net 39 rajonų savivaldybes.

Šiuo metu Ignalinos rajono savivaldybėje yra užimtos 229,7 pareigybės, iš jų 74 valstybės tarnautojų ir 155,70  darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.  Iš šių 155,70 pareigybių net 92,75 – aptarnaujančio personalo pareigybės (29 valytojai, 22 kūrikai, 26 vairuotojai ir traktorininkai, 10 darbininkų, 5  kiemsargiai, 3 elektrikai-santechnikai ir kt.). Dauguma aptarnaujančio personalo darbuotojų dirba kaimiškose seniūnijose. Jie tvarko aplinką, kapines, prižiūri kelius, rūpinasi neįgaliais, senyvo amžiaus žmonėmis ir kt. Be to, seniūnijose už socialines pašalpas ar dėl nusižengimų įdarbinama  nemažai viešųjų darbų darbininkų (per metus apie 400).

Reikia pastebėti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. bendras savivaldybės administracijos pareigybių skaičius mažinamas  21 pareigybe.  Peržiūrėti pareigybių sąrašą planuojama ir ateityje.

Panagrinėjus šiuos ir kitus savivaldybių vertinimo aspektus, pagrįstai kyla klausimas dėl paties vertinimo realumo, naudingumo ar objektyvumo, taip pat ir dėl tą vertinimą atlikusios įstaigos interesų ar siekių. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad pagal 2013 m. duomenis, Ignalinos rajono savivaldybė buvo 32 vietoje, o jau vertinant 2014 m. duomenis – ji staiga krito į 54 vietą, nors nepadidėjo nei valstybės tarnautojų skaičius, nei atsirado naujų įstaigų, o pagal realius rodiklius tikrai gerai tvarkomasi  biudžeto, turto valdymo ir kitose pagrindinėse srityse.