Spalio viduryje paskelbus vilkų medžioklės sezono pradžią ir leidus sumedžioti 60 vilkų visiems šalies medžiotojams kartu paėmus, jau lapkričio 25 d. aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą, jog kai kuriose savivaldybėse stabdoma vilkų medžioklė. Kaip sekėsi ignaliniečiams ir kas pasikeitė mūsų miškuose per pastarąjį mėnesį, pasakoja Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros vedėjas Viktoras Ksenzovas ir vyriausiasis specialistas Adas Čibiras.

Nutraukta vilkų medžioklė

2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-847 ministras Kęstutis Trečiokas paskelbė, kad nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas yra išnaudotas ir nustatė, kad vilkų medžiojimas Lietuvos teritorijoje, išskyrus Alytaus, Anykščių, Biržų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Klaipėdos, Prienų, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybes, 2015–2016 m. medžioklės sezono metu nutraukiamas. Kodėl taip yra? Pasak V. Ksenzovo, visas vilkų limitas buvo paskirstytas taip: 20 vilkų bendras skaičius visiems, o 40 – konkrečioms savivaldybėms. „Iki įsakymo pasirašymo dienos sumedžioti 43 vilkai. Minėtos savivaldybės savo limito dar neišnaudojo. Jei iki 2016 m. sausio 1 d. jie neišnaudos limito, tai yra nesumedžios dar 17 vilkų, tada bus vėl leidžiama medžioti visos šalies medžiotojams bendrai, kol nebus išnaudotas visas limitas. Ignalinos medžiotojai sumušė visus rekordus – „paklojo“ net 6 vilkus, 5 vilkus sumedžiojo Rokiškio r. medžiotojai , 3 – ukmergiškiai, po 1–2 ar nė vieno vilko – kitos savivaldybės. Vilką sumedžioti nėra paprasta. Ką ten sumedžioti –  pamatyti sunku. Daugelis medžiotojų, medžiojantys kelis dešimtmečius, yra taip ir nematę tikro vilko“, – sako V. Ksenzovas.

„Įsisiautėjo“ Mielagėnai

„Kur gyveno stirnos, dabar gyvena vilkai“, – dar prieš kurį laiką piktinosi Romutis Akinskas, Mielagėnų medžiotojų vadas, dėl vilkų netekęs ir kelių avelių. Per šį sezoną mielagėniškiai „paguldė“ 4 vilkus. Viena pirmųjų rajone, pasak Ado Čibiro, vilką sumedžiojo mielagėniškė Alė Bukauskienė, matyt, atsigriebė už „augintą“ šerniuką. Kitus tris vilkus „nuėmė“ medžiotojai P. Dedelė, A. Patiejūnas ir V. Jurgelevičius. Dar du vilkus sumedžiojo „Žagarinės“ medžiotojas V. Molotokas ir „Dysnos“ medžiotojas D. Vasiliauskas.

Pajuokavome, kad gal labai jau įpykę mūsų medžiotojai. „Pykti gali kiek nori, tačiau jei vilkų nėra, tai nėra“, –  sako V. Ksenzovas.

„Kad mūsų rajone gausu vilkų ir jie čia gyvena, o ne pro šalį praeina – faktas. Vilkas per parą nukeliauja po 50–60 km, tai gali praeiti trijų būrelių plotus per vieną dieną, tačiau gyvena ir veisiasi, jauniklius augina konkrečioje teritorijoje. Vien pernai Tverečiaus apylinkėse vilkai sudorojo du briedžius (sveikam briedžiui nugalėti reikia bent 5 vilkų gaujos – autor. past.). Jei kitus gyvūnus naikina plėšrūnai, pakerta ligos, sumedžioja medžiotojai, gaudo brakonieriai, partrenkia automobiliai, tai vilkams pavojingas tik žmogus (ar medžiotojas, ar brakonierius) ir retais atvejais – ligos. Nepaisant to, žmogui vilkai nepavojingi. Vilkai žmogaus nepuola, nebent sergantys pasiutlige“, – teigia A. Čibiras.

Medžiotojai sąmonėja

„Gamtos sergėtojai“ – agentūros darbuotojai, vykdė akciją „Medžiok saugiai“. Akcijos metu buvo organizuotos 4 išvykos, patikrinta daug medžiotojų ir užfiksuotas tik vienas pažeidimas –nepratęstas medžiotojo bilietas. Kai ankstesniais metais buvo fiksuojama po 4 ar 5 pažeidimus. „Džiugu, kad mūsų medžiotojai sąmonėja, ir nerizikuoja ten, kur rizikuoti ne valia. Dokumentai tvarkingi, visos kitos su saugumu susijusios priemonės taip pat tvarkingos“, – teigia V. Ksenzovas.

Nenoriu nieko įžeisti, tačiau buvo laikas, kai tarp medžioklės ir išgertuvių galima buvo dėti lygybės ženklą. Pasirodo, ir čia „prašviesėjimų“ jau yra. Ir moterų svajonės – sulaukti iš medžioklės grįžtančio blaivaus vyro – pildosi. Minėtos akcijos metu nebuvo pastebėtas nė vienas neblaivus medžiotojas. Ir jei anksčiau gamtosaugininkai reidų ar patikrinimo akcijų metu blaivumo net netikrindavo, tai dabar jie tai gali padaryti ir patys, arba kviestis policijos pareigūnus ir fiksuoti įvykį.

Beje, agentūros darbuotojai patikino, kad prieš važiuojant į patikrą, draugai ir kolegos nėra perspėjami iš anksto, nes mūsų „gamtos sergėtojai“ yra principingi ir sąžiningi, todėl šiais akcijos rezultatais galime iš tikrųjų džiaugtis.

Šioje retro nuotraukoje – apie 1936-uosius metus nušautas pilkis, kurį paklojo tuometis girininkas Jonas Strazdas. Jis sėdi su šautuvu ant automobilio šalia vilko.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo