Skip to content

Mokykla tol gyva, kol į ją sugrįžta buvę mokiniai

Nedaug rajone mokyklų, galinčių didžiuotis tokiu brandžiu jubiliejumi, kaip Dūkšto mokykla. Jai šiemet suėjo 70 metų. Jie skaičiuojami nuo 1945-ųjų, kai Dūkšto dvare pradėjo veikti pirmoji progimnazijos klasė. Po metų Dūkšte jau mokėsi trys klasės, o 1947 m. mokykla persikėlė į dabartinį pastatą, kuris buvo pradėtas statyti dar lenkmečiu, 1936-aisiais, bet iki karo taip ir nebaigtas. Pirmieji 17 abiturientų atestatus gavo 1953 m. Tačiau Dūkšto mokyklos priešistorė prasidėjo dar 1890 m., kuomet Pažemiškyje buvo atidaryta pirmoji mokykla rusų kalba, lenkų okupacijos metais čia mokyta lenkų k. Mokyklos „aukso amžius“ buvo statant atominę elektrinę, tuomet Dūkšto gyventojų skaičius siekė net 7800, atitinkamas buvo ir moksleivių skaičius. Paskutinė rusiškos mokyklos laida išleista 1997 m., o iš viso čia išleistos 62 abiturientų laidos. Iš viso Dūkšto mokyklą baigė apie 1700 abiturientų, dirbo apie 350 mokytojų. Šiemet mokosi 120 mokinių, kurie suvažiuoja iš Dūkšto, Rimšės ir Kazitiškio seniūnijų, mokykla nuo pernai rudenio yra Vidiškių gimnazijos skyrius…

Tądien į mokyklą buvusių mokinių suėjo, privažiavo, sulėkė tiek, kiek gal buvo tik minėto „aukso amžiaus“ metais. Sporto salėje vos sutilpo. Skambant dainai, link scenos ėjo mokytojai, kurie prie jos padėjo po degančią žvakę ir savo specialybės vadovėlį. Scenoje išsirikiavo grupė mokinių, kurių kiekvienas prisistatė: „Čia mokėsi mano mama, tėvas, brolis ar sesuo, dabar mokausi aš“. Į sceną pakilę mokytojai sugiedojo mokyklos himną, kurio žodžius parašė Nijolė Bielinienė, o muziką – Birutė Paukštienė. Tylos minute pagerbti jau Amžinybėn išėję mokyklos pedagogai ir mokiniai.

Direktorė Julija Griškienė pasveikino visus: nors trumpam sugrįžusius į mokyklą buvusius mokinius, buvusius direktorius ir mokytojus, svečius, tarp kurių – buvęs mokinys, dabar europarlamentaras Bronis Ropė su žmona Danute (taip pat buvusia mokine), rajono meras Henrikas Šiaudinis ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Gražina Mackonienė, kiti. Direktorė trumpai priminė mokyklos istoriją, prisiminė buvusius mokinius, kuriais mokykla didžiuojasi. Ją, be jau minėtų asmenybių, baigė: profesoriai Edmundas Zavadskas ir Kazys Milašius, mokslų daktarai Regina Varnaitė (biologė), Ričardas Baubinas (geografas), Sigita Laurinčiukaitė (matematikė), VGTU docentas Alvydas Zagorskis, net trys merai: B. Ropė ir du Visagino – Dalia Štraupaitė ir Vladimiras Ščiurovas, kunigas monsinjoras Ignas Jakutis ir bardas Kazimieras Jakutis, poetė Nijolė Bielinienė ir daugelis kitų.

Prasidėjo prisiminimų vakaras. Įdomiausi buvo Antano Šimkūno, mokykloje dirbusio net 55-erius metus (!) prisiminimai (iš jų 25-erius metus jis dirbo direktoriumi). Jam tą vakarą buvo ir didžiausias buvusių mokinių dėmesys bei pagarba. „Dūkšto mokyklos pastatas, kaip tas J. Biliūno žiburys, visą laiką švietė ant kalno. Pradžioje mokykla buvo trijuose išvežtų miestelio tremtinių namuose. Taip vadinamoje sporto salėje žiemą buvo tik vienu laipsniu šilčiau, nei lauke, o pamokos vyko prie žibalinių lempų. Mokytojų su aukštuoju išsilavinimu nebuvo. Mokyklos priestatus pradėjo statyti direktorius Jonas Jadzevičius, po jo atėjęs gavau penkis papeikimus, kad per lėtai statybos vyko. Tikras išbandymas buvo, pradėjus statyti atominę elektrinę ir iš Rusijos privažiavus pulkams mokinių. Bet susitvarkėm, sutilpom“, – prisiminė A. Šimkūnas.

Birutė Žemaitienė Dūkšte mokėsi dar vokiečių okupacijos metu, 1942–1943 m., o 1956–1957 m. dirbo Dūkšto rajono Švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėja: „Ypač didelė pagarba buvusiam lietuvių kalbos mokytojui Jonui Kirdeikiui, kuris buvo dar ir dramaturgas. Linkiu pagarbos vienas kitam, mokytojams ir tėvams. Mano jaunystėje tai buvo šventa nuostata. Kadaise taip jaunimas ir nesikeikė, kaip dabar. Puoselėkite savo gimtąją kalbą“, – linkėjo B. Žemaitienė. Ponia Birutė, beje, atsisakė kalbėti su mikrofonu, sakė, kad jos laikais mikrofonų nebuvo ir visi vienas kitą puikiai girdėjo.

XVI laidos abiturientė Veronika Bikulčienė prisiminė savo mokytojus, draugus: „Klasėse buvo po 40 mokinių. Pokaryje gyvenom skurdžiai, neturėjom geresnių drabužių, avėjom šiaudiniais batais. Nebuvo valgyklos, kaip dabar, autobusų, tad iš kaimų daugybę kilometrų mynėme pėsti. Vėliau atsirado bufetas, kuriame buvo keturios prekės – riestainiai, arbata, džiovintos slyvos ir marmeladiniai saldainiai. Bet svarbiausia – buvo didžiulė pagarba tėvams ir mokytojams“.

Kviesti šnekėti įvairių laidų atstovai, kurie prisiminė savo metus, praleistus mokykloje, gėlių puokštėmis pagerbė mokytojus, kurie labiausiai atmintin įstrigę. Visi, kaip vienas, mokyklai linkėjo išlikti ir dar gyvuoti daug metų. Keletas pasakytų minčių.

B. Ropė: „Čia mokiausi ketverius metus, vėliau, dirbdamas rajono meru, daug metų rūpinausi mokyklos problemomis. Džiugu, kad mokykla gyva, linkiu jai ir toliau gyvuoti“.

Vita Pimpienė, dainininkė: „Gyvenimas mokykloje – tai ne tos dienos, kurios praėjo, o tos, kurios įsiminė. O įsiminė daug“.

Dalia Štraupaitė, Visagino merė: „Ši mokykla svarbi regione tuo, kad užaugino ne tik daug įžymių dūkštiečių ir ignaliniečių, bet ir visaginiečių. Labai daug dūkštiečių statė atominę elektrinę, dirbo ir tebedirba joje, Visagine. Baigę šią mokyklą, visada raskite kelią į ją ir jos neužmirškite“.

Su sveikinimais ir gausiomis dovanomis atvažiavo ir svečiai. Rajono meras H. Šiaudinis sakė, kad mokykla – miestelio vizitinė kortelė. Čia gyvastis, gyvenimas. Dėkojo mokytojams už jaunosios kartos ugdymą, linkėjo jai klestėjimo ir dar ilgų metų. Būti kūrybiškais ir ilgaamžiais linkėjo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja G. Mackonienė. „Mokykla gyva, kol į ją grįžta mokiniai. Pilnutėlė salė liudija, kad esate gyvi. Linkime tokiais likti ir toliau“, – linkėjo Vidiškių ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijų direktorės Jūratė Sveikauskienė ir Elena Sekonienė.

Dar gražių sveikinimo ir linkėjimų žodžių pareiškė buvę direktoriai Svetlana Ščiurova ir Algirdas Skunčikas, Dūkšto ir Kaniūkų bendruomenių pirmininkai Ona Zaleckienė ir Antanas Šakalis, Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas ir kiti šventės dalyviai.

Viso vakaro metu vyko išskirtinis koncertas, kurį surengė dabartiniai ir buvę mokyklos mokiniai. Dainavo Vita Pimpienė, Kazimieras Jakutis, Vytautas Kazėnas, Danguolė Urbonienė ir Agnė Umbrasienė, ovacijų sulaukė būsimi operos dainininkai Justina Kazėnaitė ir Edgaras Davidovičius, studijuojantys Muzikos akademijoje. Dainavo dabartinių mokyklos mokinių kvartetas.

Tuo šventė nesibaigė. Atskirų laidų bendraklasiai ilgai bendravo susirinkę klasėse, po to dar ilgiau, grojant Smalvų (Zarasų r.) tradicinės muzikos kapelai, šėlo vakaronėje, o jaunimas – diskotekoje. Dar prieš šventės pradžią buvę mokiniai aplankė mokyklos muziejų ir jame veikusią parodą „Iš praeities staiga seni prisiminimai“, vartė nuotraukų albumus, džiugiai aikčiodami, radę jose save, pasirašė Mokyklos šventės knygoje.

Dūkšto mokykla įžengė į 71-uosius gyvavimo metus. Sėkmės jai!

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje