Laikas – kaip vanduo pro pirštus. Atrodo, dar taip neseniai, tarsi vakar, išėjo pirmasis laikraščio numeris, lydimas pirmos žmonių reakcijos laukimo į naujagimio pasirodymą ir jau po pusdienio sekęs palengvėjimo atodūsis, vadybininkui Rimui pranešus, kad parduotuvėse laikraščio neliko, visas tiražas parduotas, o gruodžių miglose jau vienuolika metų nugrimzdo.

Išleista 1080 numerių. Per tuos metus būta ir džiaugsmų, ir nevilčių, deja, taip pat ir netekčių. Į Amžinybę palydėti pirmasis laikraščio vadybininkas Rimantas Vilčinskas, redakcijos darbuotoja Gema, šiemet – žurnalistas Mamertas Krapauskas.

Redakcijoje keitėsi veidai ir vardai, kiekvienas jų laikraštyje paliko savo pėdsaką, kiekvienas įmūrijo savo plytą į leidinio mūrą. Visų, tiek buvusių, tiek dabar betriūsiančių darbuotojų dėka, „Mūsų Ignalina“ jau daugelį metų vilki informacinio fronto lyderio marškinėlius rajone, pateikia visas jo gyvenimo spalvas ir atspalvius, neapeidamas šešėlių ir skersvėjų. Daugumą tai džiugina, kitus trikdo, pykdo, bet pastarųjų – vienetai. Dirbame skaitytojui, sakyčiau, net ateičiai, nes bemaž kiekviename numeryje spausdiname išliekamąją vertę turinčius istorinius rašinius, kurių niekur kitur neperskaitysi. Kai prieš vienuolika metų kūriau laikraštį, sakiau, kad žinau, kokio leidinio reikia rajonui. Džiaugiuosi, kad savo žinojime neklydau. Tai rodo stabilūs tiražai, aukšta prenumeratos kartelė, jūsų, mieli skaitytojai, nuomonės ir atsiliepimai. Kai man kokie laikraščio neprieteliai pradeda priekaištauti, kad, esą, mes ir šiokie, ir tokie, jiems sakau: pirma, kas yra kas – jau įrodė laikas ir skaitytojas, antra, pradėkite nuo švaraus lapo, kaip mes, ir padarykite geriau, tuomet ir pakalbėsime…

Šiandien neminiu jokių vardų ir pavardžių, tam gal bus apvalesnių datų. Tiesiog dėkoju ir lenkiuosi visiems, dirbantiems laikraščio labui: visiems redakcijos darbuotojams, neetatiniams bendradarbiams, laiškanešiams ir kitiems pašto darbuotojams, politikams ir visuomenės veikėjams, ir, žinoma, JUMS, SKAITYTOJAI, vertinantiems mūsų darbus. AČIŪ!

Draugaukime ir kitais metais, ir dar kitais… Su Jūsų ir mūsų švente!

Redaktorius