Skip to content

Nedirbsi – nebūsi išnaudojamas

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Aną savaitę Marytė ir Ignalinietis, perskaitę MI straipsnį apie savivaldybės darbą, šiek tiek padiskutavo sena tema (interneto svetainėje www.mignalina.lt – red. past.): ar rūpinamasi paprastais gyventojais?

Pirmiausia tokia mintis atėjo į galvą: o kodėl reikėtų rūpintis paprastais, o ne visais gyventojais? Kodėl reikia išskirti paprastus, ir kas apskritai tie paprasti? Ar paprastas reiškia prastas? Ir kaip paprastas ar prastas tapo tokiu?

Jeigu priežastis ta, kad tai žmonės, neturintys darbo, tai kodėl jie to darbo neturi? Apie tai, kad tokius savivaldybė turėtų pas save įdarbinti, net nekalbėsiu: iš rimtų dalykų juoktis nederėtų. Bet kad darbo Ignalinoje yra, kiekvienas sąžiningas žmogus pasakys. Kadaise kalbėjausi su vienu lentpjūvės savininku, kuris skundėsi nerandantis darbininkų. Teisingiau, negeriančių darbininkų, nes išgėrusius jis priverstas varyti namo, kad neturėtų didelių nemalonumų.

Man pačiai teko keletą kartų talkininkų ieškoti. Siūliau ir iš Ignalinos atsivežti, kad tik šį tą ūkyje padarytų. Atsirado norinčių, bet užsiprašė daugiau, negu ministras gauna, ir be to, dar ne tik pavalgyti, bet ir išgerti. Jei ne, nedirbs, jiems pašalpų pakanka.

Sakykite, kas, kokia valdžia tokiais paprastais žmonėmis turi rūpintis? Gal teisingiau – gali rūpintis? Juk ir šiaip visos tos pašalpos vargšams iš visų mūsų kišenės, iš mūsų mokesčių mokamos.

Sakysite – gera pensininkei paprastus žmones mokyti, ji kiekvieną mėnesį pensiją gauna. Na, aš dar ir dirbu. Darbą ir Mažulonyse radau. Norėti reikia, visur darbo rasti galima. Bet dirbti reikia kasdien, o dažnai ir savaitgaliais. Ir iš uždarbio moku mokesčius, iš kurių išlaikomi vargšai tinginiai. Valstybė už mane, kaip už kiekvieną pensininką, PSD – privalomą sveikatos draudimą sumoka, o aš dar iš savo uždirbtų pinigų moku PSD už kažkokį vargšą, kuris niekur jokio darbo neranda.

Kodėl Vilijampolės socialinės globos namuose vėl „kilo skandalas“? Namų globotiniai buvo išnaudojami – kažkas išsivežė juos dirbti ir už darbą sumokėjo po 10 eurų. Kas sukėlė žurnaliūgų pasipiktinimą? Ogi tai, kad protiškai neįgalūs vaikai už atlyginimą kasė žvyrą ir remontavo butą.

Palikime ramybėje klausimą, ar protiškai neįgalus vaikas gali remontuoti butą. Tokiam darbui tarsi šiokių tokių specialių žinių reikia, na, ir dar šiek tiek sveiko proto, kad suprastum, jog langų stiklų dažyti nereikia.

Blogiausia, žurnaliūgų nuomone, yra tai, kad vaikai dirbo. Vadinasi, buvo išnaudojami. Darbas yra išnaudojimas, nesvarbu, kad už jį mokama. Kai žiniasklaida tokius dalykus žmonėms į smegenines kala, argi nuostabu, kad norinčių dirbti mažėja?

Kažkuris viceministras per televiziją aiškino, kad apskritai vaikus reikia pratinti prie darbo ir gerai būtų, jeigu žmonės, paėmę vaikus iš globos namų į šeimą, pavestų jiems kačiuką ar šuniuką prižiūrėti.

Ne, tai ne anekdotas, viceministras taip ir pasakė: kačiuką ar šuniuką prižiūrėti.

Dabar galvoju: o gal tiems, kurie darbo neranda, irgi reikėtų pavesti kačiuką ar šuniuką prižiūrėti? Kad prie darbo priprastų.

Bet jeigu vaiką dar galima įpratinti dirbti, tai suaugusius „balvonus“ – kažin. Jiems dabar reikia tokio darbo, kad dirbti nereikėtų. Ir kad alga už ministro didesnė būtų. Kaip Prezidentės – jau nieko, bet mažiau – ačiū, nereikia.

Nieko nepadarysi, tokie jau pripratę iš pašalpų gyventi.

Už tai tikrai reikėtų dėkoti valdžiai, tik ne Ignalinoje, o Vilniuje sėdinčiai. Pašalpų visokių prigalvojo, kad tik „paprastam“ žmogui būtų geriau. O norintys dirbti, dirbantys žmonės katučių ploja: valdžia gera, žmonėmis rūpinasi. Nepagalvoja, kad visos tos pašalpos – iš dirbančiųjų kišenės.

Kita vertus, o kur daugiau galėtų rasti gerai apmokamo darbo nuo darbo atpratinti, kitaip tariant, neįgalūs piliečiai? Nebent Seime. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje