Ignalinoje apsilankė europinio lygio Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – legendinis Petras Bingelis), atvežęs naują programą „Taip, Donelaiti!“, skirtą literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui. Teatralizuotą koncertą ignaliniečiams padovanojo Seimo narys, kultūros ministras Šarūnas Birutis, savo lėšomis nupirkęs visus 350 bilietų (tiek salėje vietų).

Chorinė muzika – muzikinio skonio, išsilavinimo reikalas, todėl buvo nuogąstaujama, kad bus prastas koncerto lankomumas. Įvyko atvirkščiai – salėje buvo visiškas anšlagas, net reikėjo praėjimuose pristatyti dar apie 30–40 vietų. Po 8–10 žmonių atvežė seniūnijos.

Koncertas tokio dėmesio buvo vertas. Jame neliko abejingi net tie, kuriems chorinė muzika ir ne itin patinka. Net maži vaikai, paprastai niurzgiantys ir nenustygstantys vietoje, šįkart sėdėjo ir išplėtę akis klausėsi. Salėje – jokio šurmulio.

K. Donelaitis, liuteronų pastorius, Tolminkiemio parapijiečiams bažnyčioje sakęs uždegančius pamokslus. Literatūrologai net mano, kad tie pamokslai ilgainiui pavirto poema „Metai“. O, galbūt, net iš sakyklos klasikas skaitė jau sueiliuotų „Metų“ ištraukas. Kompozitorius Vidmantas Bartulis į šias literatūrologų įžvalgas pažvelgė savaip: jis „Metų“ tekstus surinko į vientisą siužetą, kurio metu skamba keturi K. Donelaičio pamokslai lietuvninkams. Pamokslininko vaidmenį koncerte talentingai atliko aktorius Dainius Svobonas. Jis stipriu, įtaigiu ir emocionaliu balsu skaitė poeto tekstus, kuriuos lydėjo choro atliekamos dainos ir interpretacijos. Tiesiog maloniai šokiravo choristų paukščių balsų mėgdžiojimas, kai kiekvienas choro dalyvis (iš viso jų buvo 60) švilpavo, ūbavo, čiauškėjo įvairiausiais paukščių balsais, susiliejančiais į garsų simfoniją. Tai buvo tiesiog nepakartojama. Ne mažiau stebino ir pirties garsų scena, kai choristai balsais perteikė ir garo šnypštimą, ir vantų šlepsėjimą, ir nupraustų kūnų atgaivą. Šis, ketvirtas pamokslas, V. Bartulio sumanymu perteiktas žaismingu „tautinio“ repo stiliumi.

Koncerte taip pat skambėjo kompozitorių Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Algimanto Bražinsko dainos ir liuteronų giesmės.

Po koncerto kelių kalbintų žiūrovų įspūdis buvo išreikštas dviem žodžiais: „Tai fantastika!“ arba „Tai nepakartojama!“. Manau, kad tarp beveik keturių šimtų koncerte apsilankiusių žmonių nebuvo nė vieno, kuris pasakytų, kad veltui tą valandą sugaišo.

Autoriaus nuotr.