Viskas prasidėjo tada, kai mirė Katios šeimininkai. Liko katytė su trim kačiukais lauke. Kačiukus padovanojo, Katia buvo sterilizuota. Buvęs šeimininkų šeimos narys panoro gyvūną pasiimti su savim į naujus namus. Panoro ir išsivežė, nė nepasiklausė gelbėtojų nuomonės.
Oi, negera nuojauta buvo dėl tų naujų namų, oi, negera… Ir ne veltui. Tai gana ilga istorija, bet jeigu trumpai – tai katytė buvo pabėgusi bene du kartus. Paskutinį kartą jau ir viltis buvo begęstanti, kad ji dar atsiras. Kaime laksto pikti palaidi šunys, nėra Katiai vietos…
Atsirado ji kaimynų sandėliuke. Čia galima buvo džiaugtis, nes kaimynai ryžtingai pareiškė, kad katytė gyvens su jais. Bet… Atskriejo SMS žinutė: pasiimkit savo katę. Pripratinot prie gardiečkų, dabar tik dešros ir mėsos reikalauja.
Ir vėl Katia liko be stogo… Reikia pasiimti. O kur? Atgal į Ignalinos centrą, į kiemą? Į šaltį ir badą?
O Katia iš tiesų labai gera katytė, nereiks jai nei mėsos, nei ikrų. Tiesiog suteikite jai jaukų nediduką kampelį savo namuose, duokite paprastą skanų maistelį (gal netgi turite jau katytę, tai Katiai tikrai tiks tas pats maisto racionas). Ji – gana paslaptinga katė, anot vyriškio, išsivežusio katytę į kaimą, Katiai daugiau nei 10 metų, bet, pasak vet. gydytojo – ne daugiau 5-erių (dantys atrodo geriau, nei elitiniu maistu maitinamo naminio katino), išvaizda… žiūrėkite nuotraukose.
Galintys skirti šilumos lašelį vargšei katytei, Ignalinoje skambinkite tel. 8 609 87388.
Taip gera daryti gera!
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!