Mieli kaimynai, kadangi visi mes gyvename, kaip dažnai sakome – „vienoje dėžutėje“, t. y. daugiabučiame name, turėtume gerbti vieni kitus bei visi kartu siekti bendros gerovės. Tačiau ne visada būna taip gražu, kaip norėtųsi…

Remontas – kada man patogu…

Laikui bėgant kiekvienam iš mūsų norisi kažką atsinaujinti savo bute. Sveikintinas sprendimas! Tačiau nereikėtų pamiršti, kad atliekami remonto darbai gali trukdyti kitiems kaimynams, ypač jei jie daromi vakarais, kai visi žmonės būna grįžę po darbų, galbūt skaito knygą, žiūri televizorių ar bando užmigdyti kūdikį. Vis dažniau rašoma, kad nuo 18 val. yra ramybės metas, o pažeidę jį, gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai kaimynai nusprendžia, tarkime, savo atostogų laiką išnaudoti malonumams, o remontus atlikti tuo laiku, kai jiems yra patogiau – vakarais po darbo, ilgais rudens vakarais, tikėdamiesi, kad kaimynai, nors ir kaip jiems tai trukdytų, supras ir pratylės (nekvies policijos). Kiekvienam darbui atlikti galima surasti tinkamą metą, o jei tai neatidėliotinas reikalas, įvykus vandentiekio gedimui, tereikėtų nepasivarginti ir apie tai susitarti su kaimynais…

Apie švarą ir tvarką name bei kieme…

Ko gero, visi mėgstame, kai aplinka, kurioje gyvename, yra švari ir tvarkinga, kaip sakoma, kad ir svečią ar giminaitį ne gėda būtų pasikviesti. Tačiau daugelis, ko gero, manome, kad ta tvarka pasidarys pati ar ją padarys kas nors kitas, be manęs. Jau prieš kelis metus rajono savivaldybė priėmė sprendimą, kad už daugiaaukščių namų kiemų bei laiptinių priežiūrą atsako tų namų gyventojai. Gražu stebėti, kaip kai kur gyventojai pavasarį bei rudenį susirinkę į talką, susitvarko savo kiemus bei laiptines. Deja, bet tai kol kas yra tik pavieniai reiškiniai. Maža to, pasitaiko ir tokių kaimynų, kurie piktybiškai siekia betvarkės name bei nesutarimų tarp kaimynų: lipant laiptais valgo saulėgrąžas ir lukštus mėto ant laiptų ar prie įėjimo durų, nesutvarko laiptinės po jų svečių primėtytų cigarečių nuorūkų, automobilių stovėjimo aikštelėje pastato mašiną ne šalia jau stovinčio automobilio, o į savo „seną“ vietelę, paliekant pusės mašinos tarpą ir kiti kaimynai dėl vietos trūkumo priversti užstatyti kitas mašinas ar palikti automobilius gretimuose kiemuose.

Pagaliau šildo…

„Pagaliau įjungė šildymą“, turbūt ne retas taip nudžiunga atėjus šaltiems bei drėgniems rudens orams. Tačiau ne visų namų gyventojai gali tuo pasidžiaugti jau spalį. Tik prasidėjus kalboms apie šildymo sezono pradžią, kai kurių namų gyventojai skuba rinkti kaimynų parašus dėl šildymo įjungimo atidėjimo. Stengdamiesi sutaupyti keliasdešimt eurų, žmonės pasiryžta gyventi be šildymo iki pirmųjų šalnų. 2015 m. iš visų 98 Ignalinos miesto daugiabučių su centrine šildymo sistema – tik 4 pasiryžo iki lapkričio gyventi, neįjungus namo šildymo sistemos. Jie, jei leistų, ko gero paprašytų tą terminą pratęsti ir iki gruodžio. Tokios valios patenkinimui užtenka pusės visų laiptinėje gyvenančių gyventojų parašų.

Ne paslaptis, kad net ir po namo renovacijos darbų, kurių metu buvo sureguliuota šildymo sistema, ne visuose butuose yra vienoda oro temperatūra. Renkant parašus, kaimynams, į kurių būtų langus dienomis šviečia saulė, taip pašildant kambarius, visai neįdomi nuomonė tų, kurių butų langų niekada nepasiekia saulė. Arba nuomonė tų, kurie augina mažamečius vaikus, nes laikomasi principo – man šilta, o tu verskis kaip nori. Butuose, ypač renovuotuose namuose, esant drėgniems orams, kaip būna rudenį, nesant šilumos židinio, gali atsirasti pelėsis. Visos šildymo sistemos daugiabučiuose namuose šiuo metu yra sureguliuotos taip, kad šiluma į radiatorius ateina tik lauke esant minusinei temperatūrai, todėl lapkritį įjungus šildymą, dar reikia laukti bent porą savaičių, kad buto sienos sušiltų bei apdžiūtų. Svarbiausia, kad neatsitiktų taip, jog norint sutaupyti keliasdešimt eurų, netektų išleisti kelių šimtų eurų butų remontams, jau nekalbant apie „naudą“ gyventojų sveikatai bei kitus nepatogumus, kuriuos patiria kaimynai, nepasirašę po tokiu „nuosprendžiu“.

Gal būt daugelis iš mūsų turi norą gyventi nuosavame name, turėti nuosavą kiemą, kur visada būtų laisva vieta savo automobiliui, kur galėtume tvarkytis ir elgtis, kaip mums patinka, tačiau visi namų turėti negalime, todėl, patinka mums tai ar ne, reikia gyventi su tais žmonėmis, kurie gyvena virš, po ar šalia mūsų bei paisyti jų interesų, elgtis taip, kaip norime, kad jie elgtųsi su mumis. M. K. Gandis yra pasakęs: „Jei nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs…“

Tad, mieli kaimynai, gyvenkime draugiškai!..